Kraštietės Onos Striškienės knygos pristatymą lydėjo muzikos garsai

Rugsėjo 19 d.gausiai susirinkusius draugus, bendraminčius, kuriančius ir rašančius bei tiesiog aktyvius, gyvenimu besidžiaugiančius senjorus, Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos Parko filialas jau ne pirmą kartą supažindino su paįstrietės Onos Striškienės kūryba. Renginio metu buvo pristatyta naujausia jos knyga – „Laiko tėkmėje“ (2024 m.).

„Onutė žiūri į gyvenimą su dideliu dėmesiu. Ir tai atsispindi jos kūryboje. Panevėžio rajone gyvenanti moteris yra parengusi ne vieną eilėraščių, beletrizuotos publicistikos, atminimų knygą <…>. O šiandien bibliotekoje susipažinsime jau su 12-tu autorės kūriniu“, – renginį pradėjo bibliotekos vedėja Laima Vilčinskaitė.

Bibliotekininkė atskleidė, jog O. Striškienė yra itin įvairiapusiška ir veikli asmenybė. Dalyvauja gausybės draugijų veikloje: yra Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos, Panevėžio rajono literatų klubo „Polėkis“, Panevėžio miesto literatų klubo „Sietuva”, Pasvalio literatų klubo „Užuovėja“, Lietuvos kūrybinės asociacijos „Menų sodas“, Paįstrio kraštiečių klubo „Ąžuolas“ narė, prisideda ir prie draugijos „Lietuvai pagražinti“, Panevėžio esperanto klubo „Revo“ veiklų. Moteris moka anglų ir esperanto kalbas, yra puiki šachmatininkė. Be viso šito, Ona Striškienė aktyviai leidžia laisvalaikį: žygiuoja, važinėja dviračiu, sportuoja, darbuojasi darže, keliauja, yra dirbusi ekskursijų vadove. Sunku įsivaizduoti ir kaip ji viską suspėja.

Naujausioje O. Striškienės eilėraščių knygoje „Laiko tėkmėje“ septyniuose teminiuose skyriuose nugulė 140 eilėraščių, dedikuotų jos artimiausiems žmonėms.

Kaip parašyta leidinio pratarmėje „<…> Daug dėmesio skirta tėviškei, gimtinei, gamtai. Jautriai reaguojama į nūdienos įvykius, norima atskleisti jausmų pasaulį. Yra eilių, kuriuose bandoma pajuokauti“.

Susirinkusieji, kurių dauguma, – puikiai susipažinę su Onos kūryba teigė, jog ir ši poezijos knyga gražiai aprašyta, tuomet autorė suskubo pataisyti, jog – „teisingai parašyta“.

Pasak O. Striškienės: „Užrašau mintis sau, dažniausia, kai būna sunku ar sudėtinga. Sudėlioju į knygelę, skaito kiti, neklausiau, ką išskaito. Parašyta nemeluojant, neįsisukinėjant, norint išsaugoti tai, kas brangu“.

Į biblioteką atvyko nemažai autorės vaikystės, mokslo draugų, pažįstamų iš Trečiojo amžiaus universiteto, literatų, žygeivių, esperanto klubų. Jie noriai dalinosi pažinties ir kitomis istorijomis, skaitė eiles tiek lietuvių, tiek ir esperanto kalbomis, gyrė Oną už neišsenkančią energiją, siuntė kūrybinius linkėjimus.

Pro atvirus langus į saulėtu rudeniu alsuojantį miestą išsiliejo ne tik eilės, bet ir muzika. Penkios jaunos akordeonistės iš Panevėžio rajono muzikos mokyklos kartu su mokytoja Janina Mikalkevičiene, įgudusiais pirštų judesiais susirinkusiems dovanojo šventę bei parodė akordeono jėgą, galią ir žavesį. Popietės metu skambėjo įvairaus žanro žinomi klasikos ir pop kūriniai, džiazo variacijos, negirdėtos originalios akordeono melodijos.

Indrė Rapkevičienė