Kraštietė Nijolė Marytė Šerniūtė pristatė romaną „Vilkų Kampo Eliza“

Lapkričio 16 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su kraštiete pedagoge, lituaniste, poete, prozininke Nijole Maryte Šerniūte ir jos naujo romano „Vilkų Kampo Eliza“ (leidykla „Slinktys“, 2023) sutiktuvės. Renginyje dalyvavo knygos autorė, Šilutės trečiojo amžiaus universiteto (TAU) literatų sambūrio „Vėdrynas“ narės, gausus ratas N. M. Šerniūtės pažįstamų, buvusių bendradarbių, klasiokų, artimųjų. Renginio metu skambėjo Rimanto Stankevičiaus atliekamos smuiko melodijos. Renginio metu pokalbį vedė literatė Irena Arlauskienė. Jai talkino Šilutės TAU dekanė Elena Stankevičienė ir literatų būrelio narės Vida Kosta Tarozienė, Zina Kuzminskaitė, Aldona Sapronaitienė. Literatės dalinosi skaityto romano „Vilkų Kampo Eliza“ įžvalgomis.

Romano veiksmas nukelia į XIX amžiaus pirmąją pusę, į du kaimus, kurių vienas, Grabupiai, yra lietuvininkų žemėse, o kitas, Oželiai, dūnininkų Žemaitijoje. Kūrinys įtraukia skaitytoją nuo pat pirmų puslapių. Centrinė kūrinio ašis – Eliza, graži, stiprios dvasios moteris, apie ją sukasi pasakojimas, piešiamas jos paveikslas, gyvenimo istorija ir likimas. Anot romano autorės N. M. Šerniūtės, šią knygą ji parašė labai greitai, per pusmetį, sudėjusi daug meilės, tačiau kelias į jį buvo ilgas. „Mane viliojo senų kapinių paslaptingumas, traukė pasivaikščiojimai po jas, skaitydavau griūvančių paminklų užrašus, ieškojau sąsajų su savo protėviais. Daug vėliau ėmiau domėtis archyviniais dokumentais. Tada ir atsivėrė žinojimo durys. Norėjosi papasakoti apie žmonių, gyvenusių abipus rubežiaus, likimus. Vienoje pusėje – vokiečių Lietuva, kitoje – rusų. Atskirti nuo tėvų vaikai, palikti giminės, iškraipytos pavardės, svetimi tautai vardai ir žodžiai, mirštantys papročiai“, – taip pasakoja N. M. Šerniūtė apie romano „Vilkų kampo Eliza“ gimimo priešistorę.

Romano autorė knygos gale sudarė tarmiškų žodžių ir svetimybių žodynėlį. Tai to laikmečio kasdieninėje kalboje vartojami žodžiai (apsikumetuoti – šiltai apsirengti, ceitunga – laikraštis, kėžas – sūris, spatas – kastuvas, špaceruoti – išdidžiai vaikštinėti, žiugspiros – pjuvenos ir kt.), kurių reikšmę šiomis dienomis būtų nelengva atspėti. Rašytoja teigia: „Esu Šilutės krašto žmogus, atmintyje vis dar gyvena žodžiai, kurių daugelis jau neprisimena. Negaliu sulaikyti rankos – taip noriu tuos žodžius parodyti, ištarti, užrašyti“.

Lapkričio 15 dieną knygos autorė N. M. Šerniūtė pristatė savo naujausią romaną Švėkšnos bendruomenei. F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Švėkšnos filiale susitikimą vedė Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Rasvita Kundrotaitė. Anot mokytojos, „knyga ne tik parašyta, bet ir išjausta autorės protėvių dvasia ir asmenine gyvastimi. Bendraudami su autore jautėmės prisotinti dvasinės pilnatvės“.

N. M. Šerniūtė 2021 m. tapo JAV lietuvių poezijos pavasario laureate. Ji yra Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimo bei Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos literatūrinio rudens „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį…“ dalyvė. Rašytoja, prieš išvykdama iš Lietuvos, yra dirbusi Šilutės švietimo skyriuje ir keliose mokyklose (buvusioje Stemplių aštuonmetėje, dabartinėje Šilutės žemės ūkio mokyklose, Šilutės Vydūno gimnazijoje).