Konferencijoje nagrinėtas kalbos ir tapatybės ryšys

Konferencijos dalyvius sveikina Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė

Gegužės 8 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje jau ketvirtą kartą vyko Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) organizuota konferencija „Lietuvių kalba ir tapatybė“. Šiemet renginys kvietė dalyvius, daugiausia Vilniaus regiono bibliotekininkus, pažvelgti į kalbą kaip į neatsiejamą identiteto dalį.

Konferencijos moderatorius Kristupas Naraškevičius pirmiausia sveikinimą tarti pakvietė bibliotekos direktorę Emiliją Banionytę ir VLKK pirmininkę dr. Violetą Meiliūnaitę. Pasak V. Meiliūnaitės, šiandien labiausiai stokojame bendrystės – tikro, gyvo ryšio, todėl konferencijojelabai džiugina bendruomeniškumo dvasia. Pirmininkė taip pat palinkėjo, kad čia išgirstos mintys taptų ir namų pokalbių tema, skatinančia giliau apmąstyti kalbos ir tapatybės sąsajas.

„Kokią galią turėjo kalba formuojantis Senosios Lietuvos tapatybei?“ – šiuo klausimu konferenciją pradėjo Vilniaus universiteto docentas dr. Darius Kuolys. Savo pranešime jis pateikė įdomią prielaidą: lietuvių kalba XVII–XVIII a. lotyniškuose istoriografiniuose pasakojimuose ir kitakalbiuose LDK raštuose jau buvo siejama su pačia Lietuvos valstybe.

Dr. Nijonė Tuomienė iš Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro, skaitydama pranešimą „Kintanti Pietryčių Lietuvos gyventojų tapatybė: vietiškumo (tuteišiškumo) samprata ir daugiakalbystė“, apibūdino Pietryčių Lietuvos paribio gyventojų vietinį identitetą ir svarbius identifikavimosi procesus keičiantis kartoms. Mokslininkė išryškino itin savitą ypatybę – paribio gyventojų gebėjimą lanksčiai prisitaikyti prie palankesnių aplinkybių, netgi klastojant savo tapatybę.

Belgijoje jau daugiau kaip dvidešimtmetį gyvenanti rašytoja Agnė Žagrakalytė skaitė literatūrinę esė „Ardėnų arklys“, kurioje dalijosi asmenine patirtimi – apie buvimą tarp dviejų šalių, dviejų kalbų ir pastangas išsaugoti tapatybę. Esė pabaigoje nuskambėjo itin jautrūs rašytojos žodžiai: „O kol kas – gyvenu Belgijoje. Mirsiu Lietuvoje. Grįšiu.“

Vilniaus universiteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros vedėja prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė savo pranešime atvėrė pavardžių pasaulį kaip gyvą lietuvių kalbos ir kultūros atspindį. Mokslininkės teigimu, pavardėse slypi mūsų tautos gyvenimo būdas, mąstymas ir istorinis kontekstas – nuo žodyno įvairovės iki turtingos priesagų sistemos. Buvo įdomu išgirsti, kad pavardės buvo kuriamos ir pagal žmogaus kilmę, amatą ar pareigas, netgi pagal fizines ar dvasines savybes.

Lituanistinio švietimo ekspertė Virginija Stukaitė pranešime „Lituanistinė mokykla – vienijanti jėga išlaikant tapatybę“ aptarė iššūkius, su kuriais susiduria užsienyje gyvenančios lietuvių šeimos. Pasak jos, gyvenant daugiakalbėje aplinkoje klausimas „kas aš esu?“ tampa itin svarbus ir jautrus – vaikai mokosi ne tik kalbos, bet ir ieško savo vietos pasaulyje. Šiame kontekste lituanistinė mokykla tampa lietuviškumo centru, bendruomenės ašimi ir namais. „Lituanistinėje mokykloje nediskutuojama, kokia kalba kalbėti. Kalbame lietuviškai“, – pabrėžė pranešėja.

„Negalima sakyti, kad išnykus prūsų tautai dingo ir jų identitetas, jis tiesiog kitaip suprantamas“, – šia mintimi Lietuvių kalbos instituto direktorius dr. Darius Ivoška apibendrino savo pranešimą „Prūsų kultūrinė tapatybė kalboje ir vardyne“. Remdamasis istoriografiniais šaltiniais, jis atskleidė sudėtingus istorinius procesus, kurie veikė prūsus, ir pasakojo apie jų pastangas išsaugoti savo tapatybę.

Konferencijoje buvo atidaryta pirmoji žurnalistės Gretos Kondrataitės-Paleckienės poezijos paroda „Mano širdies balsas“. Eilėraščiai sąmoningai pateikti be skyrybos ženklų – tokiu būdu autorė kvietė lankytojus interpretuoti ir tapti bendrakūrėjais.

Teorinę konferencijos dalį papildė praktinės veiklos: Lietuvių kalbos dienų viktorina, kurią vedė VLKK ryšių su visuomene atstovė Aurelija Baniulaitienė; bibliografės Jurgos Kauzonienės ekskursija po biblioteką „Kur gyveno stiprios moterys?“ bei edukacija „Stebuklingasis Juditos Vaičiūnaitės Vilnius“, kurią vedė vyresnioji bibliografė-kraštotyrininkė Aušra Gudavičiūtė.

Konferencija užbaigta dokumentinės apybraižos „Lietuviška tapatybė ir savastis“ iš ciklo „Byla prieš carą“ peržiūra. Po peržiūros vienas iš apybraižos kūrėjų kultūrologas Vytautas Jonas Juška kvietėžiūrovus pasvarstyti: kur rastiužrašytąlietuvių kalbos ir kultūros istoriją; ką reiškia lietuviška tapatybė ir ar gali būti lietuviu, jei nekalbi lietuviškai.

Konferencijos organizatorė – Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, rėmėja – Valstybinė lietuvių kalbos komisija, partneris – Ekslibris.lt.

Konferencijos įrašas.

Parengta pagal organizatorių pranešimą.

VLKK nuotr.