Kompetencijos stoka ar sąmoningas žingsnis, sukuriant švietimo specialistų poreikio tenkinimo iliuziją?

„Skaitydami Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rengiamą socialinių pedagogų aprašą, nebesuprantame nei ko mes mokėmės, nei ko iš mūsų rengiamasi reikalauti“, – kalbėjo Mažeikių rajono ugdymo įstaigų socialiniai pedagogai, atėję į susitikimą su Seimo nare prof. habil. dr. Vilija Targamadze. Susitikime dalyvavusi Mažeikių rajono tarybos Švietimo, mokslo ir sporto komiteto pirmininkė Tatjana Kinčinienė patikino, kad, nors ji šiose pareigose dirba vos kelios savaitės, bet švietimo problemos jai pažįstamos ir pažadėjo pagalbą jas sprendžiant.

Socialiniai pedagogai ir jų poreikis

Kaip pabrėžė Mažeikių rajono socialinių pedagogų metodinio būrelio pirmininkė Jurgita Turčinskienė, rajone dirba 33 socialiniai pedagogai. „Iš 32 ugdymo įstaigų socialinio pedagogo etatai yra 29. Du rajono lopšeliai-darželiai ir daugiafunkcis centras socialinio pedagogo neturi. Rajono ugdymo įstaigose dirbantys socialiniai pedagogai pagalbą teigia 591 specialiųjų ugdymo poreikių turinčiam ugdytiniui. Taigi vidutiniškai vienam socialiniam pedagogui tenka 18 vaikų ir mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo poreikių, tačiau vaikų, kuriems reikalinga pagalba yra daugiau, bet nenustačius poreikių, jie lieka be pagalbos, – rajono situaciją apžvelgė metodinio būrelio pirmininkė. – Trylikoje ugdymo įstaigų yra bazinė švietimo pagalbos komanda, kurią sudaro specialusis pedagogas, logopedas, socialinis pedagogas, psichologas. Tačiau dalyje įstaigų švietimo pagalbos specialistų trūksta.“

Ne tik pagalba vaikui

Kaip teigiama, socialinis pedagogas yra pagalbos teikėjas vaikams, paaugliams, jų šeimoms, ginantis jų teises bei primenantis pareigas, padedantis vaikui rasti savo vietą sociume. Tačiau, pasak pranešėjos, socialiniams pedagogams tenka užsiimti ir papildomais darbais, reikalaujančiais nemažai darbo ir laiko. Jie vaduoja mokytojus, tvarko nemokamo maitinimo apskaitą bei pavėžėjimą, rūpinasi įstaigos įvaizdžio kūrimu. Taip pat jiems tenka dalyvauti įvairių darbo grupių ir komisijų veikloje, organizuoti projektinę veiklą, įvairius įstaigos tėvų susirinkimus, „atvirų durų“ renginius. Ir visa tai dažniausiai vyksta jau po darbo valandų. Tie darbai, kaip teigia ne vienas susitikime dalyvavęs socialinis pedagogas, yra tapę kaip savaime suprantama funkcija. Tačiau papildomų pareigų nesikratantys socialiniai pedagogai kurį laiką jau gyvena šoke, nes Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikams ir mokiniams tvarkos aprašo projekte numatytos veiklos lenkia realias galimybes. Apraše bandomos primesti funkcijos neatitinka nei socialinių pedagogų išsilavinimo, nei suderinamos su šių specialistų veiklos specifika.

Aprašo projektas išbalansuoja pagalbą vaikui

Kaip pabrėžė metodinio būrelio pirmininkė, į šį Aprašą socialiniai pedagogai dėjo labai daug vilčių, teikė Aprašo rengėjams pasiūlymus, kurie užtikrintų vaikui geresnes ugdymosi sąlygas, efektyvesnę pagalbą. „Manome, kad Aprašas privalo koreliuoti su Švietimo įstatymo 20 straipsniu, įsigaliojančiu nuo šių metų rugsėjo 1 dienos. Jame nurodyta, kad socialinės pedagoginės pagalbos paskirtis – padėti vaikui įgyvendinti teisę mokytis, stiprinti vaiko ir mokinio socialines ir emocines kompetencijas, skatinti saugios vaiko ir mokinio mokymosi galias ir poreikius atliepiančio ugdymo aplinkos kūrimą. Socialinę pedagoginę pagalbą teikia mokyklose, pedagoginėse psichologinėse tarnybose ir kitose įstaigose ar organizacijose dirbantys socialiniai pedagogai, kurie turi aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą ir atitinka ŠMSM nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir kurie pagal šio įstatymo 51 straipsnį  yra nepriekaištingos reputacijos, – susitikime kalbėjo Jurgita Turčinskienė. – Teikiant socialinę pedagoginę pagalbą, bendradarbiaujama su vaiko tėvais/globėjais/rūpintojais, mokytojais, kitais švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, socialinę pagalbą teikiančiomis tarnybomis, sveikatos priežiūros,  teisėtvarkos institucijomis ir kitomis įstaigomis bei organizacijomis. Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikams ir mokiniams tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Ką mes pastebime? Pastebime, kad rengiant Aprašą prarasta socialinės pedagoginės pagalbos paskirtis. Nebeaiškūs jos uždaviniai, išplaukusi ir  pasiklydusi krūvio sandara ir tiesioginio-netiesioginio darbo proporcijos.  Proporcija, kad 60 proc. sudaro tiesioginis darbas ir 40 proc. netiesioginis, skaitant Aprašo projektą atrodo nebus išlaikyta. Atrodo, kad pametamas socialinės pedagoginės pagalbos visuotinumo, orientacijos į pozityviąją socializaciją akcentas, eliminuojama  ne  specialiųjų ugdymo poreikių mokinių socialinės pedagoginės pagalbos reikmė. Visiškai pamiršta, kad socialiniai pedagogai dirba ne tik mokyklose, o Aprašo projekte  nusakomos „mokykloje dirbančių socialinių pedagogų funkcijos“.

Kai aš prisistatau vaikams, kas aš esu, aš jų klausiu, ar jie žino, kas yra advokatai ir ką jie veikia. Dažniausiai vaikai žino, kad advokatas padeda ir gina. Ir tada aš jiems sakau, kad mokykloje aš esu jų advokatas. Tačiau perskaičiusi Aprašo projektą, supratau, kad galiu būti apkaltinta netiesos skleidimu, nes jei projektas nebus pakoreguotas, pagalba vaikui bus apribota.“

Pasak pranešėjos, analizuojant Aprašo projektą susidaro įspūdis, kad socialinis pedagogas mokykloje – tampa specialiojo pedagogo  padėjėjas ar dubleris, nes jam priskiriama prievolė „nustatyti ugdymosi sunkumų ir mokymosi sutrikimų turinčius mokinius“; „vykdyti šviečiamąją veiklą mokykloje siekiant formuoti  mokyklos bendruomenės palankias nuostatas dėl įtraukiojo ugdymo“; „kartu su mokytojais rengti ir įgyvendinti individualaus ugdymo plano mokiniui Pagalbos dalį, prireikus koordinuoti jo vykdymą ir kt. Socialiniai pedagogai rengia individualius pagalbos planus, o ne ugdymo planus.

Kaip pabrėžė Jurgita Turčinskienė, Aprašo projektas orientuotas į Pagalbą vaikams ir mokiniams iki pilnametystės, tuo  tarpu gimnazijose bei profesinėse mokyklose mokosi ir 18 metų bei vyresni       jaunuoliai.

 „Visišku nonsensu tapo Aprašo 10 straipsnis.  Pagalba mokykloje teikiama, kai ją  skiria mokyklos vadovas ar pedagoginės psichologinės tarnybos vadovas tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimu. Ar Aprašu siekiama panaikinti galimybę vaikui ar mokiniui pačiam kreiptis ir gauti Pagalbą be tėvų sutikimo ir direktoriaus  įsakymo? Kaip dėl konfliktinių situacijų, krizių, galimo smurto artimoje aplinkoje atvejų?“, – kalbėjo Jurgita Turčisnkienė.

Socialiniams pedagogams nerimą kelia ir nustatytas darbo krūvis. Jei ankstesniame Apraše buvo nustatyta, kad visu darbo krūviu mokykloje dirbantis socialinis pedagogas Pagalbą teikia iki 400 mokinių, naujojo Aprašo projekte žodelis iki tyčia ar netyčia iškrito.

„Ar įmanoma suteikti pagalbą apie 18 SUP mokinių (spec. pedagogo etatui 27 mokiniai) + dalis ŠVGC AV etato + lankomumas (kartais ir pažangumas) + patyčios + konfliktų sprendimas/ mediacija) + nemokamas maitinimas +pavežėjimas + prevencija + dienos  situacijos + darbas grupėse + dokumentų rengimas+ ir „kiti“ vadovo skirti darbai, pavadavimai ir kt?“ – kėlė klausimą pranešėja.

Ji pabrėžė, kad daug diskusijų sukėlė siūlymas socialiniams pedagogams priskirti ir atvejo vadybininko funkcijas. „Jas turi vykdyti ne mokykla, bet Švietimo pagalbos institucija, net jeigu atvejis tiesiogiai susijęs su mokykla“, – teigė Jurgita Turčinskienė.

Kaip pabrėžė socialinių pedagogų metodinio būrelio vadovė, socialiniai pedagogai pastabas ir pasiūlymus pateikė  Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Nors iki šiol jiems neatsakyta, ar bus atsižvelgta , vis tik tikisi, kad Apraše bus aiškiai atskirta, kas skirta Mokykloje dirbantiems socialiniams pedagogams ir kas kitose įstaigose bei organizacijose  dirbantiems šiems specialistams; kad bus sumažintas visu etatu dirbančiam socialiniam pedagogui tenkančių vaikų/mokinių skaičių, bus skirti papildomi etatai ir numatytas apmokėjimas, jeigu yra sudėtingas kontingentas (pvz., daug SUP, mokykloje yra pabėgėlių,  migrantų, mokykla yra skurdžiame rajone ir pan.); kad bus mažinamas funkcijų kiekis.

Ugdyme svarbu nepamesti svarbiausių principų

„Svarbiausia – vaiko poreikiai. Pagalbos mokiniui specialisto tiesioginės ir netiesioginės funkcijos turi užtikrinti visas vaiko veiksmingam dalyvavimui ugdymosi procese būtinas reikmes: atpažinti vaiko ugdymosi poreikius, diskriminacines situacijas,  sukurti tinkamas ugdymosi aplinkas, šalinti kliūtis, paremti, pastiprinti, formuoti  reikalingus įgūdžius, – teigė Jurgita Turčinskienė. – Kitas svarbus principas, kuris turi būti įrašytas visuose pagalbos mokiniui specialistų veiklą reglamentuoti skirtuose aprašuose turi būti prevencija. Visi pagalbos mokiniui specialistai dirba ne tik su tais mokiniais, kuriems yra nustatyti SUP, bet su visais vaikais/ mokiniais, kuriems kyla ugdymosi,  mokymosi, elgesio, psichologiniai  sunkumai, kad kuo anksčiau atpažintų ir pašalintų arba bent sušvelnintų (pvz. artimųjų netekties, tėvų skyrybų ar paties vaiko sunkios ligos) kilusius sunkumus, šiuos sunkumus sukėlusias priežastis, kad sunkumai neperaugtų į SUP, žalingą elgesį, savižalą ir kt. Trečias principas – konfidencialumas. Visi pagalbos mokiniui specialistai turi paisyti Pedagogų etikos kodekso (psichologai – dar ir Psichologo profesinės etikos kodekso) nuostatų, neteikti informacijos apie vaiko sunkumus ar SUP su vaiko ugdymu nesusijusiems asmenims. Ketvirtas principas – komandinis darbas. Pagalbos mokiniui specialistai nuolat derina savo veiklas su kitais specialistais, mokytojais, auklėtojais, tėvais (globėjais/rūpintojais) atlikdami   vaiko poreikių vertinimą, rengdami pagalbos planus, dalyvaudami jų įgyvendinime ar/ir koordinuodami jų įgyvendinimą, šalindami kliūtis, kurdami tinkamas aplinkas.“

Socialinio pedagogo darbas – gyvenimo būdas

Išklausiusi socialinių pedagogų rūpesčius susitikime dalyvavusi Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė pritarė jų mintims. Ji pažymėjo, kad Aprašą rengiančių specialistų noras socialiniams pedagogams priskirti specialiojo pedagogo ir atvejo vadybininko funkcijas visiškai neatitinka socialinio pedagogo veiklos pobūdžio. „Socialinė pedagogikas ir specialieji pedagogai yra visiškai skirtingi specialistai, turintys atlikti visiškai skirtingas funkcijas“, – pažymėjo Vilija Targamadzė, palikusi ryškų pėdsaką ugdant socialinius pedagogus.

Ji paragino socialinius pedagogus aktyviau ginti savo teises, kurios neatsiejamos nuo pagalbos vaikams. „Nelaukite, kol Aprašas bus patvirtintas. Domėkitės šio dokumento rengimu, reikalaukite kad jums būtų pateiktas jo projektas prieš tvirtinimą, nes kai dokumentas patvirtintas, jį jau reikia vykdyti, – susirinkusius rajono pedagogus drąsino Seimo narė. – Informacija apie kuriamą projektą jau paskleista. Kai gavau Aprašo projektą, tiesa, jį man pateikė ne pedagogai, surengiau spaudos konferenciją, kurioje garsiai nuskambėjo tai, kas praktiškai iškreipia socialinio pedagogo veiklą ir funkcijas, pablogina pagalbos vaikams teikimą.“

Nors Aprašus ir į juos panašius teisės aktus rengia vykdomoji valdžia – šiuo atveju Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Seimo narė Vilija Targamadzė pažadėjo padėti, pasinaudodama Seimo nariams suteikta parlamentinės kontrolės teise.

Dalyvių replikos, ar socialinių pedagogų funkcijų plėtimas nesusijęs su noru užslėpti švietimo pagalbos specialistų trūkumą, kuris ypač aštriai pasijus pradėjus įgyvendinti įtraukųjį ugdymą, Seimo narė neskubėjo paneigti. „Neatmestinas variantas, bet ne visada bloga yra daroma sąmoningai, gali būti kompetencijos pasekmės“, –  sakė Vilija Targamadzė.

Kalbėdama apie pagalbą specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams, Vilija Targamadzė priminė, kad kol kas mūsų šalyje beveik neskiriama dėmesio socialinės-kultūrinės atskirties vaikams. Net jų nustatymas neaiškus. Vadovaujamasi vaikų, kuriems skiriamas maitinimas, skaičiais, bet tai atspindi tik šeimos pajamas. „Juk ir mažesnes pajamas turinčioje šeimoje vaikas gali nepajusti socialinės ir ekonominės atskirties“, – sakė profesorė.

Pagalbą socialiniams pedagogams pažadėjo ir susitikime dalyvavusi Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Švietimo, mokslo ir sporto komiteto pirmininkė Tatjana Kinčinienė.

Parengė Karolina Baltmiškė

Nuotr. autorė Nijolė Achrem