Kodėl nemigos negalima ignoruoti? Gydytoja atskleidžia šios ligos pavojus sveikatai

Gydytoja neurologė, dr. Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė. Nuotr. Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas

Šiuolaikinis gyvenimo tempas smarkiai veikia mūsų miegą. „SingleCare“ 2025 m. duomenimis, visame pasaulyje net du iš trijų gyventojų patiria miego sutrikimus, o nuo nemigos kenčia kas trečias žmogus. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslo darbuotoja, gydytoja neurologė dr. Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė pabrėžia, kad lėtinė nemiga nėra tik subjektyvus pojūtis ar laikina būsena. Tai – liga, turinti aiškius biologinius mechanizmus ir rimtas pasekmes visam organizmui, ypač širdies ir kraujagyslių sistemai.

Nemiga pasireiškia užmigimo sunkumais, miego trukmės, vientisumo ar kokybės pablogėjimu ir kartojasi nepaisant adekvačių miego sąlygų, todėl pablogėja savijauta dienos metu.

Gydytoja neurologė akcentuoja, kad atsitiktinė nemigos naktis sveikatai nekenkia, o trumpalaikė nemiga (trunka iki 3 mėn.) gali būti reakcija į patiriamą stresą ar išgyvenimus: „Jos gydyti nebūtina, tačiau reikėtų pacientui priminti laikytis miego higienos rekomendacijų ir, būklei negerėjant, kreiptis į gydytoją. Tačiau lėtinę nemigą (trunka ilgiau nei 3 mėn.) gydyti būtina.“

Analizuojant nemigos priežastis, pasak specialistės, ypač svarbus cirkadinis ritmas ir jo reguliacija. „Pavyzdžiui, pamaininį darbą dirbantiems asmenims arba akliesiems gali desinchronizuotis miego ir būdravimo ciklas, o cirkadinės fazės vėlavimas sunkina užmigimą ir skatina dažnesnį prabudimą naktį. Vyresniems žmonėms nemigos vystymąsi dažnai lemia su amžiumi susiję pokyčiai, pavyzdžiui, sumažėjęs melatonino gaminimas kankorėžinėje liaukoje, kuris būtinas miego stabilumui palaikyti“, – sako ji.

Miego trukmės rekomendacijos – kur pavojinga riba?

Miegas – gyvybiškai svarbi organizmo būsena, tokia pat reikšminga kaip kvėpavimas ar maitinimasis. Dr. E. Sakalauskaitė-Juodeikienė pabrėžia, kad pakankama miego trukmė kiekvienam asmeniui yra individuali ir nulemta genetiškai, tačiau yra nustatytos rekomenduojamos miego trukmės ribos, tinkančios konkretaus amžiaus asmenims.

„Miego metu atsinaujina smegenų ir viso organizmo energiniai rezervai, stiprėja imuninė sistema, formuojasi baltymų struktūros, ribojama oksidacinio streso sukelta ląstelių pažaida, vyksta informacijos perdirbimas, atranka, išsaugojimas ir emocijų reguliacija.

Miego trūkumas sukelia endokrininių, metabolinių, imuninių sistemų pokyčius, kurie prisideda prie sveikatos būklės pablogėjimo ir didesnio sergamumo. Tyrimų metaanalizė atskleidė, kad asmenims, miegantiems ≤5 val. per naktį, 12 proc. padidėja mirtingumo dėl visų priežasčių rizika, palyginti su miegančiais 6–8 val. per naktį.

Su nepakankamu miegu siejamas svorio padidėjimas, nutukimas, II tipo cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, taip pat išauga rizika susirgti virusinėmis, bakterinėmis ar kitomis infekcinėmis ligomis“, – įspėja dr. E. Sakalauskaitė-Juodeikienė.

Nemigos poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai

Nustatyta, kad lėtinė nemiga yra širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Ja sergant padidėja arterinės hipertenzijos, miokardo infarkto ir širdies nepakankamumo rizika. Pasak gydytojos neurologės, miego sutrikimai mūsų organizmo būklę veikia keliais mechanizmais.

„NREM (lėtasis) miegas pasižymi sumažėjusiu simpatiniu ir padidėjusiu parasimpatiniu nervų sistemos aktyvumu, kai suretėja širdies ritmas ir sumažėja kraujospūdis. REM (paradoksinis) miegas yra dinamiškesnis: epizodiškai padidėja simpatinis tonusas, padažnėja širdies ritmas, stebimi kraujospūdžio kitimai ir kvėpavimo dažnio pokyčiai“, – aiškina ji.

Specialistės teigimu, mikroprabudimai ir kvėpavimo sutrikimai miego metu aktyvina simpatinę sistemą, padidina širdies ritmo sutrikimų riziką, skatina uždegimo ir trombozės riziką. Nuolatinė simpatinės nervų sistemos aktyvacija gali sukelti hipertenziją ir apkrauti širdį.

„Tyrimai rodo, kad miego sutrikimų turėję pacientai vidutiniškai 34 proc. dažniau patirdavo insultą. Nustatyta, kad obstrukcinė miego apnėja du kartus padidino insulto išsivystymo riziką. Trumpa miego trukmė (<6 val.) siejama ne tik su didesne insulto, bet ir su miokardo infarkto, metabolinio sindromo rizika. Net ir pacientams, vartojantiems vaistus, skirtus arterinei hipertenzijai ir dislipidemijai koreguoti, kokybiškas miegas išlieka gyvybiškai svarbus. Todėl būtina laiku diagnozuoti ir gydyti miego sutrikimus“, – priduria dr. E. Sakalauskaitė-Juodeikienė.

Nemigos poveikis nuotaikai ir psichikai

Nemiga taip pat glaudžiai susijusi su psichikos sveikata ir yra nepriklausomas rizikos veiksnys nerimo sutrikimams, priklausomybės ligoms ir depresijai išsivystyti. Patvirtinta, kad nemigos kamuojamiems asmenims yra didesnė rizika susirgti depresija, kuri ne tik gali pabloginti gyvenimo kokybę, bet ir prisidėti prie didesnės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.

„Apie 45 proc. depresija ir 24 proc. bipoliniu afektiniu sutrikimu sergančių asmenų taip pat kenčia nuo lėtinės nemigos“, – atkreipia dėmesį gydytoja neurologė. Tai paaiškinti galima tuo, kad REM miegas yra itin svarbus emocijų reguliacijai: sveikų žmonių bloga nuotaika dažnai pasireiškia neigiamais sapnais pirmoje nakties pusėje, tačiau vėlesni REM epizodai tarsi išvalo emocinį komponentą iš prisiminimų, stabilizuoja nuotaiką ir padeda ryte atsibusti labiau pailsėjus, emociškai atsigavus. Depresija sergančių pacientų REM miegas yra fragmentuotas, mikroprabudimai trukdo šiam procesui, todėl sutrinka emocijų reguliacija.

„Įrodyta, kad tuo pat metu gydant tiek depresiją, tiek nemigą, galima pasiekti dvigubą teigiamą atsaką. Jau nuo 2017 m. Europoje kognityvinė ir elgesio terapija (KET-N) yra įvardijama kaip pirmojo pasirinkimo metodas gydant lėtinę nemigą. KET-N apima psichoedukaciją, miego higieną, relaksaciją, stimulo ir kontrolės terapiją, miego ribojimą, kognityvinius pratimus ir kitas metodikas. Sezoniniams nuotaikos ir cirkadinio ritmo sutrikimams taikoma šviesos terapija bei fizinis aktyvumas, kurie gali būti naudingi ir nemigai gydyti. Jei nėra galimybės skirti KET-N arba jos poveikis nepakankamas, trumpalaikiam lėtinės nemigos gydymui gali būti skiriamas medikamentinis gydymas“, – aiškina specialistė.

Patarimai, kaip pagerinti miego kokybę

Anot dr. E. Sakalauskaitės-Juodeikienės, siekiant pagerinti miego kokybę, labai svarbu laikytis miego higienos rekomendacijų – taisyklių, nurodančių, kaip užtikrinti gerą miegą: „Miego higiena – svarbi priemonė gydant nemigą. Miego higienos rekomendacijos yra nesudėtingos, prieš pradedant jų laikytis, nereikia specialaus apmokymo.“