Klaipėdos muzikinis teatras kviečia aristokratiškai švęsti „valso karaliaus“ jubiliejų

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras gegužės 23, 24 ir 29 dienomis kviečia publiką kartu su visu pasauliu švęsti „valso karaliaus“ Johanno Strausso jaun. 200-ąjį gimtadienį. Šia ypatinga proga žiūrovai turės galimybę išvysti išskirtinę premjerą – pirmą kartą Lietuvoje pastatytą kompozitoriaus operetę „Tūkstantis ir viena naktis“. Šis kūrinys nukels į paslaptingą rytietiškų pasakų pasaulį, kur – kaip ir dera žanrui – meilė triumfuoja nepaisydama jokių kliūčių.

Operetę Lietuvos publikai pristato tarptautinė kūrėjų komanda: muzikos vadovė ir dirigentė – Adrija Čepaitė, dirigentas – Giedrius Vaznys, režisierius ir choreografas – Leonardas Charlas Prinsloo, scenografas – Carlos Santos Cabrera, šviesų dailininkas – Edvardas Osinskis ir kostiumų dailininkė – Agnė Kuzmickaitė.

Aristokratiška dovana

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės pavaduotoja menui Audronė Juozauskaitė pasakoja, kodėl būtent šis retas ir Lietuvoje dar nestatytas kūrinys buvo pasirinktas pažymėti Strausso 200-ąjį jubiliejų.

„J. Straussas jaunesnysis vertai tituluojamas Vienos valso karaliumi. Valso garsų kupinos ir jo operetės, nes J. Straussas buvo vienas įtakingiausių operečių kūrėjų Austrijoje ir Vokietijoje. Jokių abejonių nekilo – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, įsijungdamas į pasaulinį genijaus jubiliejų, savo publikai pristatys rafinuotą, aristokratišką operetės žanrą, kuris Klaipėdos publikai jau gerai pažįstamas ir labai mylimas. Visas pasaulis puikiai žino populiariausias Strausso operetes – „Šikšnosparnis“, „Čigonų baronas“ ir „Vienos kraujas“. Visos jos buvo statytos Klaipėdoje – „Čigonų baronas“ netgi Klaipėdos liaudies operos scenoje, su Maestro Virgilijumi Noreika. Tačiau šįkart savo žiūrovams suteiksime galimybę susipažinti su mažiau žinoma, bet ne mažiau įspūdinga operete „Tūkstantis ir viena naktis““, – sako Audronė Juozauskaitė.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, kurdamas savo unikalų veidą, imasi statyti veikalus, kurie arba Lietuvos scenoje atgimsta po daugelio metų arba Lietuvos scenoje pastatomi pirmą kartą. „Tokiu būdu ir mūsų teatras, ir mūsų miestas tampa svarbiu centru tarptautiniame kultūros žemėlapyje. Mūsų tikslas – praturtinti Lietuvos muzikinio teatro paletę naujais pavadinimais, supažindinti žiūrovą su dar negirdėtomis melodijomis ir atverti duris į kuo platesnį ir įvairesnį repertuarą. Todėl, savo bagaže turėdami visas tris populiariausias Strausso operetes, šįkart mes kviečiame nerti į fantastišką „Tūkstančio ir vienos nakties“ pasaulį, kuriame jūsų laukia negirdėta, neregėta pasaka.“, – pasakoja Audronė Juozauskaitė.

Lyg pasakoje

Operetės gimimo Klaipėdoje istorija primena tą pačią Šecherezados pasaką – ji atėjo paslaptingai, tarytum rytietišku šydu prisidengusi. Kai operetė atsiskleidė visu savo žavesiu, tapo aišku, kad tai yra vertingiausia dovana kompozitoriaus jubiliejaus proga. „Šis kūrinys yra retas ir Lietuvoje niekada nestatytas, todėl premjera suteiks klausytojams galimybę atrasti naują, mažiau žinomą kompozitoriaus operetę ir praturtinti savo kultūrinę patirtį. Operetėje puikiai atsispindi Strausso muzikinis palikimas – joje gausu valso melodijų, teatrališkumo ir romantikos, kurie yra jo kūrybos esmė“, – sako teatro vadovės pavaduotoja. „Rengiantis premjerai, kaip tikroje pasakoje, įveikėme ne vieną iššūkį. Teko pasitelkti jungtines vertėjų pajėgas, tam kad tekstas būtų išverstas ne tik tiksliai, bet ir sudėliotas poetiškai, o taip pat būtų pritaikytas dainavimui. Komandos vardu noriu labai padėkoti Dainai Liučijai Adamkevičiūtei, kuri per rekordiškai trumpą laiką išvertė tekstą iš vokiečių į lietuvių kalbą. Vėliau estafetę perėmė solistas Virginijus  Pupšys ir dirigentė Adrija Čepaitė, o dialogų sklandumą užtikrino nuolatinis vertimų derinimas su režisieriumi. Be to, labai svarbu buvo rasti režisierių, kuris ne tik puikiai suprastų Vienos operetės stilistiką, bet ir ryžtųsi statyti spektaklį kalba, kurios pats nesupranta. Šitą iššūkį taip pat įveikėme“, –akcentavo A. Juozauskaitė.

Operetės žanras – vienas iš sudėtingiausių, iš atlikėjų reikalaujantis ne tik puikių dainavimo sugebėjimų, bet ir raiškios kalbos, choreografinių įgūdžių. O galiausiai, visos smulkiausios detalės privalo būti atliekamos elegantiškai ir lengvai, kad žiūrovas mėgautųsi vaizdu scenoje tarsi putojančio gėrimo taure. „Mes esame pasiryžę įveikti visus iššūkius vardan mūsų žiūrovų, nes jie yra muzikinio teatro augimo variklis“, – teigia Audronė Juozauskaitė. „Ši operetė – tai kvietimas žiūrovams leistis į nepaprastą kelionę, kurioje susipina muzika, teatras, šokis ir pasakiškas rytietiškas pasaulis. Bilietai į šią premjerą buvo išparduoti akimirksniu. Tai tik patvirtina, kad klaipėdiečiai šiai ypatingai kelionei jau pasiruošę.“

Strausso muzikos geneologija

Operetės „Tūkstantis ir viena naktis“ muzikos vadovė ir KVMT dirigentė Adrija Čepaitė sako, jog pasiruošimas šiai premjerai liks įsimintinu ne vien dėl nuoširdaus darbo, bet ir gražių muzikinių atradimų. Pirmą kartą atsivertusi operetės partitūrą, ji pagavo save ieškančią dar negirdėtų, netipinių Johanno Strausso jaun. muzikos motyvų. „Kai viena po kitos suskambo atpažįstamos melodinės linijos, supratau, kad ši operetė – tarsi pirmasis kūrybinis šaltinis, iš kurio kompozitorius vėliau semdavosi idėjų savo vėlesnėms operetėms. Tai yra lyg genealoginio medžio šaknys, kurias man buvo svarbu atrasti“, – pasakoja muzikos vadovė.

Be muzikinio pasiruošimo, Adrijai teko prisidėti ir prie svarbaus darbo – operetės teksto vertimo iš vokiečių kalbos į lietuvių. „Atrodytų, jog išversti žodį į gimtąją kalbą nėra sudėtinga, tačiau paversti tekstą muzikai paklusniu, kad dainuojant jis skambėtų natūraliai, tarsi pats Straussas būtų mokėjęs lietuvių kalbą, yra subtilus menas. Esu labai dėkinga teatro solistui V. Pupšiui už jo poetinį indėlį, šmaikščius momentus ir kantrybę ieškant geriausių sprendimų,“ – sako Adrija Čepaitė. „Nemažai rūpesčio patyriau susipažinusi su operetės siužetu. Jis iš tiesų gali pasirodyti painus ir tapti tikru galvos skausmu režisieriui. Tad nenuostabu, kad šios operetės pastatymų iki šiol buvo vos keletas. Labai džiaugiuosi, kad šiam pastatymui vadovauja kviestinis režisierius Leonard Charl Prinsloo, kuriantis ir Vienos scenose. Tai neabejotinai talentinga asmenybė, turinti nepaprastai daug kūrybinės energijos. Šis menininkas turi tiek idėjų ir gyvybės, kad jų užtektų įveikti ne vieną painų siužetą!“

Visgi svarbiausias dirigentės siekis, jog operetę „Tūkstantis ir viena naktis“ žiūrovai priimtų kaip gyvenimo džiaugsmu alsuojančią muzikos bangą. „Tegul Johanno Strausso jaun. muzikos lengvumas ir scenos rytietiška atmosfera atitraukia mus nuo kasdienybės ir nukelia į įsimintiną pasaką“, – linki dirigentė .

„Dirbti čia – didžiulis džiaugsmas“

Anot režisieriaus ir choreografo Leonard Charl Prinsloo, šios fantastinės operetės veiksmas vyksta išgalvotoje Rytų šalyje. „Tai vizualiai sodri, muzikinė kelionė, kurioje dera įvairių epochų stiliai, o siužetas, nors ir neturi nieko bendra su tuo pačiu pavadinimu žinomomis arabų pasakomis, kelia universalius klausimus apie kultūrų skirtumus, laisvę ir tapatybę. Muzika – nepaprastai lengvai atpažįstama, nesenstanti, kupina žavesio – todėl ši operetė išlieka gyvybinga ir aktuali iki šiol.“

L. Ch. Prinsloo sako matęs daugybę šios operetės versijų – vienur ji politizuota, kitur nukelianti į senovę. Tačiau statydamas ją Klaipėdoje, siekė apčiuopti jos esmę – pasaką: „Ir tai ne tik pasaka, bet ir provokuojantis, ironiškas kūrinys. Meilė vienam asmeniui – tik viena iš galimybių siekiant asmeninės laimės. Veiksmo centre – Suleimano pasirinkimai, jo norai, kurie susiduria su tradicijomis ir valstybės normomis. Sapnas ar alternatyvi tikrovė čia tampa būdu parodyti, kas galėtų nutikti, jei jis pasiduotų savo troškimams. Kiekviena tauta laimingai gyvena su savo tradicijomis – tai ir yra jų stiprybė.“

„Šis pastatymas man – pirmasis Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Esu maloniai nustebintas čia sutiktos komandos profesionalumo. Tai labai modernus teatras – tokį tikrai norėtume turėti ir Austrijoje. Dirbti čia – didžiulis džiaugsmas“, – sako režisierius.

Daug laisvės fantazijai

Carlos Santos Cabrera  akcentuoja savo sukurta scenografija siekęs praturtinti operetės pasakojimą, sustiprinti dramaturginę idėją. „Ruošdamasis operetei „Tūkstantis ir viena naktis“, daugiausia dėmesio skyriau būtent magiškos, sapniškos atmosferos kūrimui. Tai esminė šio kūrinio dvasia – pasakojimų ir istorijų žavesys, kur vaizduotė tampa pagrindiniu, nors ir nematomu, veikėju. Iš šios idėjos kilo visa sceninės estetikos koncepcija: norėjau panardinti žiūrovą į pasakojimą taip, kad jį vestų jo paties vaizduotė. Nesvarbu, ar esame paslaptinguose Rytų miestuose ar svajonių pasaulyje – tai kelionė, kurioje vieta nėra svarbi, nes tikroji erdvė gimsta žiūrovo galvoje“, – sako scenografas.

Viena ryškiausių Lietuvos mados kūrėjų, kurios kūrybos braižas puikiai atpažįstamas, Agnė Kuzmickaitė pabrėžia, kad operetei „Tūkstantis ir viena naktis“ sukurti kostiumai nėra tradicinė orientalistinė vizija. Dauguma kostiumų – pasakiški, abstraktaus laikmečio, labiau atspindintys personažų charakterius ir spektaklio atmosferą nei konkrečią istorinę realybę.

Anot kūrėjos, čia susipina rytietiška dvasia, retro ženklai ir šiuolaikiniai europietiški siluetai. Svarbiausiu šio spektaklio kūrybos tikslu dizainerė įvardija vizualinę harmoniją: norą padėti žiūrovams pabėgti nuo kasdienybės, pasinerti į grožio ir optimizmo kupiną pasaką, kurią dovanoja Johanno Strausso muzika.

KVMT inf.

Prokadras.lt nuotr.