Kitokia pažintis: poetė Judita Vaičiūnaitė ir  jos kūryba

Baigiantis mokslo metams mokytis vis sunkiau, todėl reikia ieškoti įdomesnių mokymosi būdų, įvairesnių erdvių, kurios motyvuotų mokinius, įtrauktų į aktyvesnes veiklas. Kėdainių šviesiosios gimnazijos 3d ir 3e klasių gimnazistai lietuvių kalbos ir literatūros mokėsi netradicinėse erdvėse: gimnazijos kiemelyje, senamiesčio gatvėse. Jiems buvo organizuota lietuvių kalbos ir literatūros pamoka „Judita Vaičiūnaitė: gyvenimas yra eilėraščiuose tiek, kiek pasidavė žodis“, skirta poetės 85-osioms gimimo metinėms. Pamokos uždavinys buvo supažindinti trečiokus su Juditos Vaičiūnaitės biografija ir kūrybos tematika, aktualizuoti antikos motyvus, paskatinti skaityti poeziją ir ja dalintis viešose erdvėse, reflektuoti apie potyrius. Tai tarsi pasiruošimas giliau nagrinėti miesto poetės kūrybą ketvirtoje gimnazijos klasėje.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Dalia Pabarčienė, Aldona Šliažaitė bei bibliotekininkės Judita Kišonaitė ir Rima Burbaitė-Virkutė pamoką pradėjo istoriniame gimnazijos kiemelyje. Mokytoja Dalia Pabarčienė supažindino trečiokus su poetės Juditos Vaičiūnaitės biografija, pristatė jos kūrybą, o bibliotekininkės atkreipė mokinių dėmesį į parengtą virtualią parodą „…mylėjimo mėlynas balsas“, kuri kvietė pažinti rafinuotą, savitą šios poetės balsą ir atrasti savąjį eilėraštį.

Kėdainių šviesioji gimnazija gali didžiuotis vidinį kiemelį puošiančia freska, kurioje vaizduojama istorinė asmenybė Jonušas Radvila ir menų ir mokslo įkvėpėjos graikų mūzos. Nors gimnazistai kasdien zuja kiemelyje, deja, retai pakelia akis aukštyn. Mokytoja Aldona Šliažaitė paprašė trečiokų pažvelgti į freską ir supažindino su istorijos, muzikos, komedijos, tragedijos, poezijos, šokio, astronomijos  mūzomis, aktualizavo antikos motyvus Juditos Vaičiūnaitės  kūryboje, pristatė ciklą „Mano mūzos“. Mokiniai grožėjosi gimnazijos kiemelį puošiančia freska ir skaitė Juditos Vaičiūnaitės ciklo „Mano mūzos” eilėraščius. Nelengvi tekstai, tačiau skambėjo gražiai ir įtaigiai.

Nors lijo vasaros lietus, bet, kaip ir buvo sumanyta, poetės eilėraščių skaitymus gimnazistai tęsė Kėdainių senamiesčio erdvėse, kvietė paklausyti praeivius, priminė jiems, kad šie metai yra Juditos Vaičiūnaitės jubiliejiniai metai, kad tai miesto poetė, todėl pasirinktus eilėraščius skaito miesto gatvėse. Kai kurie praeiviai stabtelėjo paklausyti poetės posmų, gyrė gimnazistus. O ir mokiniams toks poetės pristatymas buvo neįprastas ir įdomus.

Po poezijos skaitymų gatvėje mokiniai grįžo į gimnazijos kiemelį, grupelėmis susėdo ant ištiestų laikraščių, pasiruošė reflektuoti. Tokia idėja, nes Judita Vaičiūnaitė rašė, kad „tekste norisi padaryti įžūlų spalvingą koliažą – įkomponuoti elementus ar audinio faktūrą, gatvės afišą, kvepalų ir cigarečių rūšį“. Pirmiausia gimnazistai trim žodžiais apibūdino savo jauseną ir poezijos skaitymo patirtį gatvėje. Po to, išklausę bibliotekininkės Juditos Kišonaitės refleksiją, suskubo lapuose  užrašyti savo mintis, kuriomis pasidalijo su draugais. Mokiniai pastebėjo ir užrašė įdomių įžvalgų: „sužavėjo poezijos subtilumas“, „miesto, istorijos, grožio, meilės temos – svarbios ir mums“, „poezija privertė sustoti ir pasimėgauti gyvybinga kasdiene miesto dvasia“, „poezija įkvėpė atsipalaiduoti, įsiklausyti į lietaus lašus“, „eilėraščiai įstrigo, manom, kad juos reikia skaityti individualiai“…

Pamokos  pabaigoje  džiaugėmės mokinių aktyvumu, įžvalgumu, jų pasakytomis mintimis, patirtimis senamiesčio gatvėse. Pirmoji pažintis su poete kitais mokslo metais paskatins giliau pažvelgti į jos kūrybą – analizuoti, interpretuoti, vertinti ir grožėtis. Smagu, kad sugalvota pamokos idėja pasiteisino, patiko mokiniams.

Dalia Pabarčienė, Aldona Šliažaitė

Kėdainių šviesiosios gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos

Nuotraukos mokytojos Aldonos Šliažaitės