Keliaukime Lietuvių kalbos dienų keliu…

Prasidėjo Lietuvių kalbos dienos. Jos suteikia galimybę jungtis patriotiškai nusiteikusioms širdims. Deja, Lietuvių kalbos dienų renginiams savivaldybės negauna tikslinio finansavimo (kitaip nei Kultūros paveldo dienoms), tačiau, nepaisant to, pasitelkę fantaziją ir geranoriškai nusiteikę kalbai neabejingi žmonės gali sumanyti daug įdomių renginių ir kitų priemonių.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija skelbia Lietuvių kalbos dienų planą savo interneto svetainėje. Kiekvienas gali pasižiūrėti ir dalyvauti ne tik savo, bet ir kitų savivaldybių organizuojamuose renginiuose, – juolab nuotoliniuose – spręsti lietuvių kalbos testus, dalyvauti viktorinose, stebėti ir klausytis transliuojamų renginių.

Lietuvių kalbos draugijos Lietuvių kalbos tvarkytojų skyrius taip pat šiemet pirmą kartą rengia Žurnalisto – kalbos bičiulio apdovanojimus. Dviejose (vietinės ir respublikinės žiniasklaidos) kategorijose rinksime žurnalistus, kurie ne tik taisyklingai kalba ir rašo (manau, tai privaloma kiekvienam žurnalistui), bet ir domisi kalbos temomis ir problemomis bei jas gvildena gilindamiesi, aiškindamiesi, išklausydami įvairių nuomonių ir visuomenei pateikdami įvairių vertingų įžvalgų, ‒ iš pagarbos kalbai ir jos puoselėtojams pozicijų.

Mums reikia tokių žurnalistų, kurie stengiasi prisidėti prie kalbos prestižo ugdymo. Iš žurnalistų to reikalauja ir Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos. 2019 m., remdamasi Seimo ir Vyriausybės patvirtintomis Lietuvių kalbos politikos gairėmis Valstybinė lietuvių kalbos komisija patvirtino Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programą. Taigi mes visi, ne tik lituanistai, bet ir giminingų profesijų atstovai, ‒ ypač žurnalistai, ‒ turime stiprinti valstybinės kalbos pozicijas, įtvirtindami ir puoselėdami ją gražią, turtingą, taisyklingą. Taip pat ir visokiais būdais pagerbti praeities šviesuolius, kovojusius (būtent šis žodis tinkamiausias) už lietuvių kalbos išlikimą. Todėl man labai svarbu, kad visuomenė tinkamai suvoktų ir įvertintų žymiojo knygnešio Jurgio Bielinio ištarą, kad „Norint sukurti tautoje vienybę ir didžią ateitį, dabartis reikalauja praeities didvyrių pėdomis eiti“.

Kai sakome, kad reikia kovoti už lietuvių kalbos išlikimą (o dabar jau tikrai reikia), tai įmanoma ne plyname lyg stalas lauke, ne kažkur, kas yra tik „čia ir dabar“, o remiantis istorinėmis patirtimis, kurios pasako labai daug ir kurios veikia mus, kad mes veiktume. Pavyzdžiui, Klaipėdos krašte ne tik vingiavo knygnešių takai, veikė spaustuvės, bet net ir čia gyvenę išsilavinę kitataučiai (žinoma, daugiausia vokiečiai) mokėsi lietuvių kalbos, parašė vadovėlių, mokė lietuviškai kalbėti vaikus. Ko verta vien spaustuvininko J. F. Šrioderio istorija, kuris savo paties įkurtoje pirmojoje Lietuvoje spaustuvininkų mokykloje, spaustuvėje iš neturtingų vaikų išugdė puikią spaustuvininkų ir tikrų inteligentų, patriotų kartą.

Tokių ir panašių istorijų yra daug ir į jas turime remtis, o ne gaudyti nežinia kokių vėjų atpūstas idėjas, kad galime kalbėti ir rašyti bet kaip. Negalima bet kaip – mums to neleidžia už lietuvišką žodį, kalbą, knygą gyvybes aukojusi mūsų istorija, kuri yra Tautos širdis – neteksime jos, neteksime gyvenimo.
Todėl labai norėtųsi, kad Lietuvių kalbos dienų, kurios šiemet tęsis nuo Vasario 16-osios iki gegužės 7-osios – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos, renginiuose dalyvautų kuo daugiau žmonių, kad jie pajustų, kokia mūsų kalba šauni, įdomi, be galo turtinga ir žinoma – saugotina.

Aš, kaip Klaipėdos rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja, Lietuvių kalbos dienų laikotarpiu pasiūliau mokykloms parengti kalbos testų savivaldybės administracijos darbuotojams ir visuomenei, ‒ testai buvo parengti, o vienas jau išspręstas.

Kovo 10-ąją organizuoju diskusiją (tinklalaidę) tema „Valstybinės kalbos prestižo stiprinimas: istorijos kontekstai ir ateities perspektyvos“, kuriame dalyvaus etnologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, prof. Rimantas Balsys, Vilniaus universiteto žurnalistikos antrakursis ir žiniasklaidos („Bangos“) atstovas Robertas Macius, „Vaivoryštės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Zofija Vaitkuvienė, abiturientas Haroldas Žalūda, J. Lankučio bibliotekos l. e. p. direktoriaus pareigas Diana Ciparienė, savivaldybės tarybos narys lituanistas Andrius Adomaitis ir „Stand Up“ reklamos agentūros vadovė ir įkūrėja Inesa Budginė. Manau, kad apie kalbą svarbu kalbėtis įvairaus išsilavinimo, amžiaus ir įvairių profesijų žmonėms, – ir ne tik sostinėje, bet ir kiekviename regione, kiekviename mūsų šalies kampelyje – ir mūsų nuomonės, svarstymai turi būti girdimi ir sostinėje, kur priimami svarbūs sprendimai dėl kalbos.

Mano šių metų (ne viena Lietuvių kalbos dienų) uždavinys – parengti turistinį maršrutą „Kalbos kelias“. Jame būtų sužymėtos svarbiausios Klaipėdos rajono kalbininkų, kalbos puoselėtojų, rašytojų, spaustuvininkų, knygų platintojų ir bibliofilų bei visų kalbos ir rašto, knygos žmonių gyvenimo, kūrybos ir veiklos ženklai Klaipėdos rajone. Pradėjusi iš naujo vartyti Domo Kauno, Editos Barauskienės, Janinos Valančiūtės, Silvos Pocytės ir kitų parašytas ar sudarytas knygas, Mažosios Lietuvos enciklopediją, kuri, mano didžiai laimei, visa jau yra internete, pati nustebau, koks šis kelias tirštas ir turiningas, kiek, nors ir nemažai žinodama, vis dar nežinojau ar ką buvau neleistinai primiršusi, kiek jame ryškių ir nelabai ryškių stotelių, ‒ bet vertų atgaivinti, pažymėti, įprasminti, ‒ nes tai ir yra Jurgio Bielinio nužymėtas kelias, kuriuo dabartis reikalauja praeities didvyrių pėdomis eiti… Manau, turime kuo daugiau sukurti ir materialių atminimo ženklų šiam dvasiniam keliui įprasminti atminimo lentose, stenduose, kryptarodėse, paminkluose…

Nemažai renginių, skirtų Lietuvių kalbos dienoms, organizuoja mokyklos, biblioteka, muziejus ir jų filialai, tačiau ateityje, tikiuosi, jų bus dar daugiau. Žinau, kad kai kuriose savivaldybėse net ir karantino sąlygomis vyksta neįtikėtinai daug renginių, pavyzdžiui, Kėdainiuose – per 200! Vadinasi, visuomenei to reikia, ‒ ji nori išlikti Tautoje, nori gyventi savo valstybėje, nori iš naujo sutvirtinti pamatus.

Džiaukimės ir švęskime garbingiausias nepriklausomybės šventes – Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją iki pat gegužės 7-osios – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos – Lietuvių kalbos dienų pakylėti!

Daiva Beliokaitė
Klaipėdos rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja
Lietuvių kalbos draugijos Kalbos tvarkytojų skyriaus pirmininkė