Kelias į sveiką gyvenseną prasideda ankstyvoje vaikystėje

„Gyvenime tenka sutikti ir pažinti pakankamai daug žmonių. Dalis žmonių yra aktyvūs, nori judėti, nori kažką keisti, bet yra kita dalis, kuri sako: tai yra likimas ir jo nepakeisi. Noriu, kad žmonių, kurie norėtų judėti, norėtų pakeisti savo įpročius, gyvenimo būdą, būtų kiek įmanoma daugiau. Liaudies išmintis sako: žmogus yra savo laimės kalvis. Tiesa, yra tų veiksnių, kurie nuo mūsų nepriklauso, bet yra kitas pasakymas: turėk stiprybės priimti tai, ko negali pakeisti, turėk valios keisti tai, ką tu gali pakeisti ir turėk išminties atskirti vieną nuo kito“, – sako komercinės firmos „Inesa“ vadovas, farmacininkas Audrius Klišonis, kalbinamas www.manokrastas.lt redaktorės Genovaitės Paulikaitės.

– Mes labai dažnai kalbame apie sveikatą, apie  tai, kad ji didžiausias žmogaus turtas, randame begales priežasčių, dėl kurių sveikata prastėja ir ne ką mažiau būdų jai sustiprinti. Audriau, jūsų manymu, nuo ko labiausiai šiandien  priklauso žmogaus sveikata?

– Sokratas yra labai gražiai pasakęs: sveikata nėra viskas, bet viskas be sveikatos yra niekas. Labai daug tiesos šiuose žodžiuose. Nuo ko žmogaus sveikata arba jos nebuvimas priklauso? Išties, veiksnių yra labai daug, bet svarbiausia yra mūsų gyvenimo būdas, mityba, be jokios abejonės, mūsų genetika. Kad ir kaip tai būtų keista, paskutinėje vietoje yra sveikatos apsauga. Žinoma, ekstremaliais atvejais, atsirandančių dėl tam tikrų aplinkybių, kaip autoįvykių, nelaimingų atsitikimų,  sveikatos apsaugos sistema yra reikalinga, bet visais kitais atvejais už savo sveikatą esame atsakingi mes patys. Mūsų teisė pasirinkti maistą, kurį mes vartojame. Mūsų teisė pasirinkti rūkyti ar nerūkyti, vartoti alkoholį ar nevartoti, turėti antsvorį ar jo neturėti. Tai dalykai, nuo kurių labai priklauso mūsų gyvenimo kokybė.

– Sakoma, kad nėra žmogaus be streso.

– Taip, visi žinome gražų pasakymą, kad visos ligos iš nervų, tik kelios – iš malonumo. Mūsų aplinkoje esantis stresas, nemokėjimas su juo susitvarkyti, nemokėjimas jo nuimti, daro labai didelę įtaką mūsų sveikatai. Žmogus užsidaro savyje. Atviros sistemos pradeda nebefunkcionuoti. Ir tada visas pyktis, nerimas, baimės kaupiasi mumyse. Kaip ir kiekvienas garas neišeidamas, jis pradeda plėšyti.

Mūsų gyvenimas labai pagreitėjo. Mes gyvename informacinių technologijų amžiuje. Trakime, viduramžiais žmogus per visą gyvenimą gaudavo tiek informacijos, kiek mes jos gauname per mėnesį. Ir tai mes matome kasdien. Atsikeliame, esame susiplanavę dienos darbus, bet ar buvo bent viena diena, kai mums nebuvo jokių iššūkių, kažkokių atsitikimų, dėl ko teko keisti savo darbotvarkę. Tavo darbotvarkę reikia keisti, reikia keisti kito žmogaus, su kuriuo buvai susitaręs dėl susitikimo, darbotvarkę. Ir tokia grandininė reakcija juda, apimdama masę žmonių, jaučiančių įtampą. Įtampa duoda sudirginimus, aukštą kraujospūdį. Stresas – viena pagrindinių aterosklerozės priežasčių. Daugeliui žmonių, norint nuimti stresą, reikia įjungti parasimpatinę programą – valgymą. Ir mes tai matome. Žmonės valgo daug, valgo riebiai, valgo nesveikai ir valgo greitai. O paskui atstojęs prieš veidrodį žmogus, ypač moterys, sako: na, manęs yra gerokai per daug.  Užsisuka ydingas ratas, iš kurio pabėgti nėra lengva.

– Ar yra kažkoks ryšys tarp žmogaus sveikatos ir šalies, rajono valdžios?

– Išties, valdžia gali nemažai padaryti. Žinoma, tai nėra daroma botagu, tai turi būti daroma ilgalaikiais sprendimais ir teigiamas poveikis gali būti tada, kai tie sprendimai per ilgą laiką nesikeičia. Kai jie yra kaip upė, tekanti į vieną pusę, o ne potvynis ir atoslūgis. Prie tokių sprendimų priskirčiau vaisių, pieno programas mokyklose, kurios sudaro galimybes vaikui gauti bent kiek ląstelienos, kalcio per šiuos produktus.  

Kartais mes gal su šypsena pasakome, kad vaikus reikia mokinti valytis dantis, bet tai yra įprotis, kurį žmogus išsiugdo visam gyvenimui. Ir jei valdžia iš tikrųjų nuosekliai įgyvendintų aktyvaus gyvenimo programas, žmonės būtų sveikesni. Kai valdžia, tiek šalies, tiek vietinė, į tai nekreipia dėmesio, mes matome, kad stadionai yra užleisti, mes nematome kokybiškai ir saugiai įrengtų gražių trasų, kur būtų galima pasivaikščioti, mes nematome dviračio takų, mes bematome sporto aikštelių, kur mūsų vaikai galėtų savo noru nueiti ir pažaisti krepšinį, nematome riedučių parko, kur būtų galima pabūti ir pajudėti, vietoj to, kad visą laiką sėdėti prie kompiuterio. Tai yra tie veiksniai, kurie turi įtakos mūsų sveikatai, mūsų gyvenimo būdui.

Valdžia gali skatinti ir sveiką mitybą. Kiek žinau, Danijoje yra įvestas cukraus ir riebalų mokestis. Taigi už produktus, kurie turi negatyvios įtakos žmogaus sveikatai, apmokestinami didesniu mokesčiu. Be abejo, dėl to galima diskutuoti.  Išauginti ekologišką produktą, turintį daugiau mūsų sveikatai reikalingų medžiagų, nėra pigų, todėl reikėtų padaryti, kad jis būtų  labiau prieinamas žmogui, kad žmogus įprastų vartoti nedaug, bet kokybišką maistą. Tai susiję ir su valstybės politika.

Tačiau tai neturi būti daroma bizūnų. Tai turi būti daroma per informaciją, per įtikinimą, per pavyzdžius, per patrauklumą. Jei valdžios atstovai daugiau važinėtų dviračiais, daugiau bėgiotų, o neapsiribotų vien medžioklėmis ir pasibuvimais, kilnesnio ar mažiau kilnesnio gėrimo taurių pakilojimu, tai taip pat turėtų skatinantį poveikį aktyviai gyventi.

– Kilnesnis ar mažiau kilnesnis gėrimas, bet jis vis tiek veikia žmogaus organizmą nelabai pozityviai.

– Viskas priklauso  nuo kiekio. Reikia žiūrėti, koks alkoholio kiekis padaro žmogui didelį poveikį, bet visada, jei gali atsisakyti, atsisakyk.

– Užsiminėte apie stadionus, bet to vien negana, reikalinga tradicija.

– Tradiciją galima išugdyti skatinant žmogų sportuoti nuo pat mažumės. Neseniai užtikau laikraštyje informaciją, kad Plungė darželinukų futbolo komanda važiuoja į Gargždus. Jei vaikas pradeda aktyvų gyvenimą nuo mažumės, jam formuojasi aktyvaus gyvenimo įgūdžiai. Būtų nuostabu, jei darželyje vaikas būtų pratinamas žaisti kvadratą, įgytų važinėjimo dviračiu, slidinėjimo pradmenis. Vaikas labai retai būna ramus. Jis visą laiką juda. Ir pirmas veiksmas, kurį daro suaugusieji – jie sako: ramiai. Mums nėra patogu, kai vaikas juda. Ir dar besaikis kimšimas vaikui valgyti, nes, mūsų supratimu, vaikas turi būti storas.

O sutvarkyta sporto bazė turi didelę įtaką. Konkretus pavyzdys – Milašaičių bendruomenė už lėšas, gautas per VVG, susitvarkė stadioną. Sportuoti į jį atvažiuoja net iš aplinkinių kaimų ir net iš Plungės. Stadionas taip užimtas, kad neretai atvažiavus reikia laukti, kol jame baigs žaisti viena komanda, kad galėtų pradėti žaisti kita. Tai rodo, kad mums to reikia, bet mes norime ir kokybės.

Skandinavijoje prie pasivaikščiojimo takų įrengti treniruokliai. Žinoma, labai svarbu, kad takas būtų ir neduobėtas, ir ne purvinas, kad būtų apšviestas. To reikia, nes fizinis aktyvumas yra viena geriausių priemonių prieš stresą. Manau, tai geresnis variantas negu valgymas.

– O gal įtakos turi ir mentalitetas, manant, kad už jo sveikatą yra atsakingi gydytojai, valdžia, dar kažkas, tik ne pats žmogus.

– Tokio mentaliteto dar esama, bet jis būdingas vyresnio ir vidutinio amžiaus žmonėms, jaunimo požiūris jau ryškiai pasikeitęs. Psichologinių ribojimų jis turi žymiai mažiau.