Kauno miesto veidas Lietuvos savivaldybių kontekste

Finansų ministerijos valdomoje svetainėje Lietuvosfinansai.lt skelbiamas savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI) buvo sukurtas kaip išsamus įrankis, leidžiantis palyginti bet kurios iš 60 Lietuvos savivaldybių socialinius ir ekonominius skirtumus. Kaip nurodo indekso kūrėjai, gyvenimo kokybės rodikliai leidžia statistiškai įvertinti įvairius aspektus, taip papildant tradiciškai naudojamą šalies ekonominio ir socialinio vystymosi matą – bendrojo vidaus produkto rodiklį.

Remiantis 2013-2020 metų duomenimis, iš viso GKI sudaro 41 rodiklis šešiose gyvenimo kokybę atspindinčiose srityse:

•                    materialinių gyvenimo sąlygų;

•                    gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo;

•                    sveikatos paslaugų;

•                    švietimo paslaugų;

•                    demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo;

•                    viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo.

Gyvenimo kokybė šiame indekse siejama tiek su galimybėmis užsitikrinti pakankamą materialinės gerovės lygį, tiek su pasitenkinimu savo sveikatos būkle, švietimo ir socialinių paslaugų prieinamumu, dalyvavimu kultūriniame gyvenime, palankia gyvenamąja aplinka (mažėjančiu aplinkos užterštumu ir augančiu viešojo saugumo lygiu). Naudojantis GKI, galima pamatyti bendrą bei atskirų sričių ir rodiklių kiekvienos savivaldybės įvertinimą, palyginti ją su kitomis savivaldybėmis ir pamatyti pokyčius per ataskaitinį (2013-2020 m.) laikotarpį.

2020 m. bendrajame GKI Kauno miesto savivaldybė užima antrąją vietą (0,72 indekso reikšmė), nusileisdama tik sostinei (0,87 indekso reikšmė). Trečioje vietoje – Klaipėdos m. savivaldybė (0,69), ketvirtoje – Neringos (0,69), penktoje – Kauno r. savivaldybė (0,68).

GKI sudarančiuose subindeksuose 2020 m. Kaunui teko pirmoji vieta sveikatos paslaugų kategorijoje (antroje ir trečioje vietose – Šiaulių ir Klaipėdos miestų savivaldybės) ir švietimo paslaugų kategorijoje (antroje ir trečioje vietose – Kėdainių ir Pakruojo rajonų savivaldybės), į pirmąjį ketvertuką Kaunas pateko ir vertinant materialines gyvenimo sąlygas (3 vieta) bei gyventojų verslumą ir verslo konkurencingumą (4 vieta).

Tarp geriausių pagal bendrą gyvenimo kokybę savivaldybių 2020 m. Kauno m. buvo ir antras pagal didžiausią vidutinį darbo užmokestį atskaičius mokesčius – 935 eurai (Vilniaus m. – 1 035 eurai).

Kauno miestas užima pirmąją indekso vietą sveikatos paslaugų kategorijoje, kurioje vertinami tokie rodikliai kaip praktikuojančių sveikatos priežiūros specialistų skaičius, tenkantis 10 tūkst. gyventojų, paliatyvios pagalbos, globos, slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, lovų ligoninėse skaičius, tenkantis 10 tūkst. gyventojų, mirtingumo nuo užkrečiamų ligų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, stacionaro ligonių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų.

Pirmoji vieta Kauno miestui teko ir švietimo paslaugų subindekse, kuris sudarytas iš 8 rodiklių, atspindinčių švietimo paslaugų skirtumus tarp savivaldybių: vaikų, dalyvaujančių ikimokykliniame ugdyme, dalis tarp 1–6 m. amžiaus gyventojų; dėl socialinių, psichologinių ir kitų priežasčių nesimokantys mokyklinio amžiaus vaikai, tenkantys 1 tūkst. nuolatinių mokyklinio amžiaus gyventojų; profesinių mokymo įstaigų mokinių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų; aukštos kvalifikacijos mokytojų dalis; universitetų ir kolegijų studentų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų; geltonais autobusiukais į mokyklą vežiojamų mokinių dalis savivaldybėje; kaip du atskiri rodikliai išskirti lietuvių kalbos ir matematikos brandos egzaminus laikiusių absolventų, kurių egzamino rezultatai įvertinti 86–100 taškų, dalis.

Džiaugdamasi puikiais įvertinimais, Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė sako, kad tai visų pirma – nuoseklaus darbo rezultatas.

„Švietimo paslaugų rodiklis vertintas ilguoju periodu, o tai puikus indikatorius, kad taikomos priemonės, atsakingas požiūris į kokybišką švietimą duoda vaisių. Vertėtų paminėti, kad Kauno miesto mokinių tiek pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) pasiekimai, tiek valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatai kasmet yra vieni geriausių šalyje. Atidžiai vertiname esamą situaciją, todėl analizuojame mokinių pasiekimus miesto ir šalies mastu pagal dalykus, mokyklas ir kitais aspektais, bendradarbiaujame su mokyklų vadovais, teikiame įžvalgas ir rekomendacijas,“ – sako O. Gucevičienė.

Dedamųjų, užtikrinančių švietimo kokybę, tuo pačiu aukštą švietimo paslaugų rodiklį, yra nemažai, tačiau galima išskirti keletą pagrindinių aspektų.

– Mieste plečiantis verslo investicijoms, atvykstantiems gyventi užsieniečiams ir iš emigracijos grįžtantiems lietuviams sudarytos jų vaikams palankios ugdymosi sąlygos. Įgyvendinamas dvikalbis (anglų kalba ir lietuvių kalba) ugdymas, taip pat tarptautinio bakalaureato programos.

– Siekiant gerinti sąlygas mokinio individualiems gebėjimams lavinti, Kauno miesto savivaldybėje veikia 7 savitos mokyklos, kuriose ugdymas grindžiamas savita pedagogine sistema ar atskirais jos elementais, taip pat 1 specializuota mokykla – Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjus.

– Ugdymo(si) kokybei užtikrinti, siekiama nuolat atnaujinti, modernizuoti, tobulinti edukacinę aplinką ugdymo įstaigose. Ypatingas dėmesys skiriamas gamtamoksliniam STEAM ugdymui. 2021 m. pabaigos duomenimis, 29 proc. Kauno gimnazijų turėjo įrengtas gamtos mokslų laboratorijas ir kasmet šis skaičius didėja.

– Kokybiškam ugdymui svarbus ir neformalus ugdymas, tad Kauno miesto mokiniams sudaryta galimybė rinktis iš įvairių STEAM, sporto, menų, pilietiškumo, etnokultūros bei kt. krypčių programų, jose dalyvauti ne tik mokslo metų ugdymo proceso metu, bet ir vasaros atostogų laikotarpiu.

– Nuo 2017 m. Kauno mieste vykdomas unikalus projektas Baltijos šalyse – Tarpdisciplininė itin gabių mokinių programa, kurios metu išskirtiniais gebėjimais pasižymintys 3-11 klasių mokiniai turi galimybę susipažinti su universitetų veikla, pažinti ir išbandyti save įvairiose srityse. Programą įgyvendina Kauno technologijos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuvos sporto universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus dailės akademija, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Kauno valstybinis muzikinis teatras.

– Siekiama užtikrinti vienodos kokybės švietimo paslaugas ne tik mokyklinio, bet ir ikimokyklinio amžiaus vaikams – reaguojant į gyventojų kaitą, užtikrinamas efektyvus ikimokyklinių įstaigų tinklas, tuo pačiu didinamas ikimokyklinio ugdymo prieinamumas.

Tuo tarpu žvelgiant į ateities perspektyvą, siekiama ne tik išlaikyti aukštus švietimo paslaugų kokybės rodiklius, bet ir juos auginti. Todėl šiandien pagrindiniai prioritetai Kauno miesto švietimo srityje – kryptingas švietimo įstaigų vadovų, pedagogų, švietimo pagalbos specialistų kompetencijų įvairiose srityse stiprinimas, socialinių paslaugų teikimas ir socialinės atskirties mažinimas, taip pat ugdymo kokybės užtikrinimas.

VšĮ „Kaunas IN“ inf.

Nuotr. autorius: A. Aleksandravičius