Kauno mero Visvaldo Matijošaičio komentaras apie kitų metų komercinio NT mokesčio tarifus

Kiekvienais metais savivaldybių tarybos tvirtina kitų metų komercinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifus arba tiesiog palieka galioti senus. Įstatymas nustato rėžius. Daug metų ši tema Kaune, kaip ir daugelyje kitų miestų, net nebuvo diskusijos objektu. Šiemet – kitaip. Diskusija aštri beveik visoje šalyje. Atrodo, kad valstybės sprendimai specialiai metami vienu „šoko terapijos“ smūgiu.

Negana to –  VĮ Registrų centras perskaičiuoja turto vertes. Ir šį kartą – drastiškai. Tiek mūsų specialistai, tiek ir atstovai iš verslo asociacijų skaičiuoja, kad pokytis sieks 70–120 procentų.

Reiškia, tokia apimtimi ir turėtų didėti mokamas mokestis. Kaip tik nuo ateinančių metų visam komerciniam turtui prisideda dar papildomi 0,2 proc., atskirai keliausiantys į Gynybos fondą.

Man, kaip merui ir verslininkui, teks nuo šių sprendimų nusišalinti. Tačiau kaip pilietis negaliu suprasti, kiek valstybė įsivaizduoja galinti be atvangos krauti mokesčių naštą, kurią, galų gale, sumoka kiekvienas pilietis. Užuot mąsčius apie tai, kaip valstybė galėtų uždirbti nekeldama mokesčių, priimami paprasčiausi sprendimai – tiesiog didinti jau esamus mokesčius.

Daug metų sakau: valstybė turi be proto daug nekilnojamo turto, kurio nesugeba įveiklinti. Dalį pajamų galėtų gauti protingai parduodama neįveiklintą turtą, kurį dažnai dar ir palieka griūti. Valstybė uždirbtų tiek iš pardavimo, tiek iš vėliau mokamo NT mokesčio, nuo kurio valstybės įstaigos valdančios turtą yra atleistos.

Kaune turime ne vieną pavyzdį: kariuomenei priklausantis pastatas su skylėtu stogu Karo ligoninės gatvėje, Vilniaus universiteto pastatas Karaliaus Mindaugo prospekte, aptriušusios Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademijos sienos Maironio gatvėje, tas pats Centrinis Kauno paštas, į kurį jau gaila žiūrėti. Kuomet valstybė sau neskaičiuoja mokesčių už apleistus statinius, tai bepigu juos laikyti.

Iki šiol Kaune daug metų galiojo du NT tarifai komerciniam turtui – 0,7 ir 1 proc. Kiek žinau, po diskusijų su verslo asociacijomis, Kauno savivaldybės administracija ketina siūlyti sumažinti tarifą iki minimalios ribos – 0,5 proc., nors su 0,2 proc. skiriamu gynybai, verslas mokės 0,7 proc. Tai tik nedidele dalimi amortizuos faktinį mokesčio augimą. 

Kaunas nerimauja ne vienintelis – bendraujant su kitų savivaldybių merais išgirdau tokius pat ar labai panašius nuogąstavimus. Panašu, kad Kauno sprendimą taikyti pačius minimaliausius tarifus išgirdo ir kiti didieji Lietuvos miestai.

Valstybė turi galvoti ne tik apie tai, kaip padidinti mokesčius, bet ir apie tai, kaip racionaliai tvarkyti turtą ir atleisti piliečius nuo nereikalingos naštos. Jau nekalbu apie nuolatinį valstybės biurokratinio aparato augimą.