Kauno LEZ – viena sparčiausiai besivystančių industrinių teritorijų Baltijos šalyse

Tik prieš kiek daugiau nei pusmetį Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) skelbė džiugią naujieną apie pritrauktą milijardą investicijų, o šiandien šis skaičius jau ūgtelėjęs beveik penktadaliu: pritraukta dar 233 milijonai EUR tiesioginių investicijų ir sukurta arba planuojama sukurti papildomas 1 600 darbo vietų, šalia jau dirbančių ar suplanuotų įdarbinti 6,2 tūkstančių.  

Puikiai Kauno kaip technologijų miesto vardą išnaudojantis Kauno LEZ auga ne tik naujai į teritoriją ateinančiais investuotojais ir jų nuomininkais, bet ir LEZ‘e jau veikiančių įmonių plėtros projektais – juolab kad per pastaruosius metus netrūko nei vienų, nei kitų.

Kaip pastebi Kauno LEZ valdančios bendrovės direktorius Vytautas Petružis, teritorija išsiskiria ir pritrauktu tiesioginių užsienio investicijų skaičiumi: Kauno LEZ tokios investicijos sudaro apie 70 proc.

Nauji projektai ir esamų plėtra

Iš viso per 2021-2022 metų laikotarpį Kauno LEZ verslo bendruomenę papildė 11 naujų įmonių. Tarp jų – tokie puikiai pažįstami vardai kaip SIRIN, EIKA, „Press Glass“, „Brolis Timber“ ar „Vici logistika“.

2021 m. buvo pasirašytos sutartys septyniems projektams, pagal kurias teritorijoje kuriasi 6 naujos įmonės ir viena plečia esamą veiklą. Tuo tarpu vien per pirmąjį šių metų pusmetį jau buvo pasirašytos keturios sutartys su naujais investuotojais ir viena plėtros sutartis.

Taip pat šiemet Kauno LEZ įvyko vadinamasis brownfield pardavimas naujam klientui – „Elinta Motors“: serijinę darnaus judėjimo sprendimų produktų gamybą planuojanti kompanija įsigijo ir savo reikmėms prisitaikė pusketvirto tūkstančio kvadratinių metrų gamybines ir administracines patalpas.

Iš viso per 2021-2022 metus Kauno LEZ valdanti bendrovė skelbia subnuomavusi per 50 ha žemės.

Patrauklumą didina atlikti „namų darbai“

Nors vienais pagrindinių Kauno LEZ patrauklumo kriterijų verslas paprastai įvardija patogią lokaciją, puikų susisiekimą visomis kryptimis bei reikiamų technologinių kompetencijų turinčius darbuotojus, galutiniam investuotojų „taip“ įtakos turi ir įsikūrimą bei veiklą palengvinanti teritorijos infrastruktūra. O jai per pastaruosius metus Kauno LEZ buvo skirta nemažai dėmesio bei investicijų.

2022 m. užbaigtas Gamybos g. pirmasis etapas – iš viso nutiesta 0,951 km su apšvietimu, šaligatviais, buitinių ir lietaus nuotekų tinklu, vandens tiekimu. Jau pradėtas ir antrasis, 0,6 km, šios gatvės tiesimo etapas. Ją užbaigus, bus patogiai sujungtos LEZ 1 ir LEZ 2 teritorijos.

Per šiuos metus bus užbaigtas 1,2 km ilgio Aviacijos g. tęsinys su lietaus ir buitinių nuotekų tinklu, nutiestas papildomas Veterinarų g. segmentas, baigiami 2,64 km šaligatvių ir apšvietimo instaliavimo darbai LEZ 1 teritorijoje. Per šiuos metus baigiami tiesti inžineriniai tinklai Jėgainės gatvėje.

„Infrastruktūra yra vienas iš esminių kriterijų, lemiančių spartų naujų investuotojų įsikūrimą bei esamų plėtrą. Tobuliname esamą infrastruktūrą bei diegiame naują, kad klientui galėtume pasiūlyti išbaigtą ir patrauklų produktą,“ – pastebi Vytautas Petružis. Užbaigus šiuos pradėtus projektus iki metų pabaigos Kauno LEZ investuotojams galės pasiūlyti net 40 ha papildomų žemės sklypų su įrengta infrastruktūra.

Augina viso Kauno socioekonominį patrauklumą

Kauno LEZ valdančios bendrovės skaičiavimu, jų klientai per 2021 metus sumokėjo 47,4 mln. EUR su darbo santykiais susijusių mokesčių (GPM ir Sodra), o nuomininkai – 9 mln. EUR.

Iš viso per 2021-2022 metus ši sumokėtų mokesčių dalis siekia 71,7 mln. EUR.

„Kauno LEZ pastaraisiais metais yra bene sparčiausiai besivystanti ir didžiausią investicijų koncentraciją pritraukianti industrinė zona Baltijos šalyse. 2021-ųjų metų skaičiai rodo, kad plėtros tempas išlaikomas ir bendra vietos svarba auga toliau,“ – tvirtina VšĮ „Kaunas IN“ Verslo skyriaus vadovas Andrius Veršinskas.

Kaip pastebi specialistas, Kauno LEZ vystymasis, tolimesnė plėtra ir sėkmė yra neatsiejama nuo Kauno.

„Kauno LEZ nefunkcionuoja pati sau, tai neatskiriama Kauno rajono ir miesto dalis bei vienas pagrindinių jo vystymosi variklių, tad tiek iššūkiai, tiek sėkmės – bendri. Dėl tos priežasties naujai besikuriančių verslų Kauno LEZ kuriamos darbo vietos prisideda ir prie bendro patrauklesnės darbo rinkos formavimosi, kauniečių atlyginimų augimo, naujų gyventojų atvykimo tendencijų ir pozityvaus ekonominio ciklo bei bendro Kauno socioekonominio patrauklumo augimo“.

Natūralu, kad bendrą augimą lydi ir bendri iššūkiai, iš kurių pagrindiniai – kaip pritraukti daugiau inžinerinių specialybių studentų ar jau patyrusių specialistų ir kitos susijusios darbo jėgos, kurie galėtų užtikrinti tolimesnį verslo senbūvių ir naujakurių augimą.

Kauno verslo aplinką stebintys „Kaunas IN“ specialistai pabrėžia, kad naujų, ypač didžiųjų, investuotojų atėjimas ir įsitraukimas į Kauno ekosistemą jau kiek pakeitė ir toliau gerina aukštojo mokslo programas, peržiūrimas konkrečių programų turinys, investuojama į laboratorijas. Tokiu būdu Kauno LEZ, per jame dirbančius verslus, prisideda prie Kauno universitetų ir kolegijų bei bendro miesto, kaip studijų lokacijos, patrauklumo augimo.

Šiuo metu Kauno LEZ yra pritraukusi 47 užsienio ir vietos investuotojus, veikiančius paslaugų ir gamybos sektoriuose, taikančius pažangius technologinius sprendimus bei kuriančius inovatyvius produktus. Nuo pirmojo investuotojo, atėjusio 2005 metais, Kauno LEZ teritorijoje sukurta daugiau nei 7 800 darbo vietų, veikia per 100 įmonių, pritraukta daugiau nei 1,23 milijardai Eur tiesioginių investicijų.

Ugnė Kerdokaitė