Kaunas pagerbė Petro Vileišio atminimą – Naujamiestyje iškilo paminklas tautos šviesuoliui

Gruodžio 18 dieną Kaune oficialiai visuomenei ir gausiam būriui svečių pristatytas paminklas iškiliam Lietuvos inžinieriui, visuomenininkui, leidėjui ir kultūros rėmėjui Petrui Vileišiui. Ukrainiečių skulptorių sukurtas monumentas iškilo Kęstučio ir Gedimino gatvių sankirtoje esančiame skvere – lengvai pasiekiamoje ir miestiečiams gerai matomoje vietoje. Naująjį istorinio atminimo akcentą miestui dovanoja kultūros mecenatas dr. Pranas Kiznis.

Išskirtinė istorinė asmenybė

Petro Vileišio (1851–1926) veikla – viena universaliausių ir reikšmingiausių modernios Lietuvos istorijoje. Kaip aukščiausio lygio tiltų, kelių ir geležinkelių statybos specialistas jis prisidėjo ne tik prie svarbių infrastruktūros projektų įgyvendinimo Lietuvoje bei užsienyje, bet ir tiesė pamatus moderniai ir stipriai valstybei. 

Dar nuo 1875 m., gerokai iki „Aušros“, P. Vileišis leido lietuviškus tautinius leidinius, buvo „Dvylikos apaštalų“ draugijos narys ir didžiausias rėmėjas, aktyviai kovojo prieš spaudos draudimą. Per asmenines pažintis su carinės imperijos valdininkais jis lobizavo spaudos draudimo panaikinimą. 1904 m. įkūrė pirmą lietuvišką spaustuvę Vilniuje ir pradėjo leisti pirmąjį lietuvišką dienraštį – „Vilniaus žinias“, kurį iki 1907 m. redagavo pats, vėliau – jo brolis Jonas Vileišis.

Plačios erudicijos intelektualas, mokėjęs net septynias kalbas, P. Vileišis vertė H. K. Anderseno, Marko Tveno, Henriko Senkevičiaus ir kitų autorių kūrinius, parašė ir išvertė apie 30 knygelių žemdirbystės, veterinarijos, sodininkystės, medicinos, kultūros ir istorijos temomis, rengė vadovėlius, publikavo straipsnius, pasirašinėdamas įvairiais slapyvardžiais. Apie jį Vaižgantas yra pasakęs: „Vertas paminklo ne mažiau nei Basanavičius“.

1921 m., būdamas 70-ies, P. Vileišis grįžo į Lietuvą, o 1922 m. tapo susisiekimo ministru. Iki pat mirties 1926-aisiais jis gyveno Kaune, vadovavo Inžinierių tarybai ir buvo aktyvus visuomeninio gyvenimo dalyvis. Tarpukario Kaunas tapo ne tik gyvenamąja vieta, bet ir profesinės bei visuomeninės veiklos centru. Jis pirmininkavo Karo muziejaus rūmų statybos komitetui, pasiūlė rūmų vietą Vienybės aikštėje.

P. Vileišio inžinerinis palikimas siejamas ir su Kauno apylinkėmis – netoli Jonavos esantis senasis geležinkelio tiltas buvo iš dalies statytas jam vadovaujant. Petro Vileišio vardu Kaune taip pat pavadinta viena miesto gatvių, dar labiau įtvirtinanti šios iškilios asmenybės ryšį su miestu.

Kauną puošiantis akcentas

„Miestas – gyvas organizmas ir jis keičiasi pagal poreikius, pasiūlymus, kad žmonėms būtų ne tik patogiau, bet ir gražiau. Yra toks posakis, kad nuskriausti menininkus lengviausia – to leisti negalima. Dirbant šį darbą, esame pastatę apie 150 paminklų, skulptūrų, akcentų, išdažę sienų ir ne tik.

Šiandien pagerbiame iškilią asmenybę – Petrą Vileišį. Inžinierių, visuomenininką ir kultūros rėmėją, kurio darbai paliko ryškų pėdsaką miesto ir valstybės istorijoje. Kauno miesto vardu dėkoju Pranui Kizniui už idėją ir dovaną miestui, Ukrainos skulptoriams – už darbą, „Kauno švarai“ bei visiems prisidėjusiems prie šios skulptūros atsiradimo“, – kalbėjo sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Iškilios asmenybės garbei Kaune, Gedimino skvere, iškilo daugiau kaip 4 metrų bronzinė skulptūra. Joje – realaus dydžio P. Vileišis, pavaizduotas sėdintis ant dekoruotos kėdės, vilkintis kostiumą. Povyza atkurta pagal istorinę nuotrauką, darytą tuomet, kai visuomenininkas dar buvo jaunas. 

Skulptūrinė kompozicija pastatyta ant postamento, papuošto apskritu ornamentu su reljefiniais motyvais, primenančiais knygų nugarėles – simboliškai atspindinčiais jo indėlį į lietuviškos spaudos ir švietimo raidą.

Skulptūros atidengimo renginį pradėjo grupės „Sasutalos“ atliekama sutartinė. Keturiolika mero padėkų bei pasidabruotų ir žalvarinių Burmistro Jono Vileišio medalių, skirtų už reikšmingą indėlį plėtojant Ukrainos ir Lietuvos kultūrinius ryšius bei kuriant Petro Vileišio paminklą Kauno mieste, atiteko Ukrainos skulptoriams ir jų komandos nariams. Simboliniu gestu tapo ir Pasvalio rajono mero Gintauto Gegužinsko atvežtas ir ties paminklu padėtas Vileišių gimtosios žemės maišelis. Naująjį akcentą pašventino Kauno vyskupas augziliaras Saulius Bužauskas. 

„Lietuva yra didžiavyrių ir didžių moterų šalis. Šalis – turtinga savo istorija, valstybė – stipri jos istoriją gerbiančiais, kūrusiais ir kuriančiais žmonėmis. Daugelis iškilių istorinių asmenybių reikšmingai prisidėjo prie lietuvių istorinės tapatybės ugdymo, prie mūsų tautos pilietinio ir politinio brandinimo, prie Lietuvos valstybingumo kūrimo ir stiprinimo. Petro Vileišio darbų aruodas peržengė kelių gyvenimų rėmus“, – Lietuvos Respublikos Prezidento žodį perdavė istorikė ir šalies vadovo vyriausioji patarėja dr. Jolanta Karpavičienė.

Istorijos saugotojai

„Iš Ukrainos patirties galiu atvirai pasakyti, kad ten, kur ima dominuoti rusų kalba, ateina rusiškasis pasaulis. Petras Vileišis tai puikiai suprato. Būtent todėl visa jo veikla buvo nukreipta į lietuvių kalbos, kaip valstybingumo pagrindo, išsaugojimą ir stiprinimą. Kalba, istorija ir kultūra nėra abstrakčios sąvokos – tai ginklas, saugantis ateities kartas nuo karo. Tauta, kuri puoselėja savo istoriją ir kultūrą, yra nenugalima.

Šiandien Kaunas tampa tikru kultūros centru ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Mums didelė garbė būti šio proceso dalimi. Nuoširdžiai didžiuojamės, kad mūsų kūryba ir veikla prisideda prie istorinės atminties apie iškilius protėvius išsaugojimo – tuos, kurie kūrė nepriklausomą ir klestinčią Lietuvą“, – mintimis dalijosi Ukrainos nacionalinės gvardijos karys ir skulptorius Olesius Sydoriukas.

Paminklą karo, apšaudymų ir nuolatinės įtampos sąlygomis, dažnai be elektros tiekimo, sukūrė žinomi Ukrainos skulptoriai Olesis Sidorukas ir Borisas Krylovas. Tai antroji jų drauge su dr. Pranu Kizniu Kaunui padovanota skulptūra – praėjusiais metais Ramybės parke buvo atidengtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio monumentas. Ukrainiečių kūryba gyventojams atpažįstama ir reikšminga – prie Kauno pilies esanti „Laisvės kario“ skulptūra, pastatyta 2018 metais Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga, taip pat sukurta jų ir paremta Prano Kiznio lėšomis.

Kaunas kaip namai

„Man ši diena labai džiugi, nes atidengiamas paminklas vienam iškiliausių Lietuvos valstybės kūrėjų. Tai žmogus, kuris Lietuvai atidavė visą save ir savo širdį. Šis paminklas iškilo Kauno širdyje, ypatingai gražioje vietoje, todėl esu nuoširdžiai dėkingas Kauno žmonėms ir miesto merui, skulptoriams ir visai kūrybinei komandai.

Kodėl skulptūra pastatyta Kaune? Nes čia realizavosi visos inžinieriaus, lietuvybės ir valstybės mecenato svajonės. Jis čia – namuose. Pats esu pasvalietis, Vileišių krašto žmogus. Man Petras Vileišis – tikras didvyris, pasiaukojamu darbu puoselėjęs tautinį atminimą ir kultūrą. Ar būtume turėję valstybę be šio didvyrio? Be jo milžiniško darbo, inžinieriaus talento ir sukauptų lėšų, skirtų Lietuvos atgimimui?“ – retoriškai susirinkusių klausė kultūros mecenatas dr. Pranas Kiznis, padovanojęs dar vieną istorinę dovaną Kaunui.

Petras Vileišis Kaune įamžintas ir kitais pavidalais – jo vardu pavadinta gatvė Žaliakalnyje, mokykla, o Karo muziejaus sodelio panteone stovi skulptoriaus Bernardo Bučo sukurtas jo biustas. 1926 m. Žaliakalnyje Petro Vileišio vardu buvo pavadinta kariuomenės paradų aikštė, kurioje surengta pirmoji Lietuvos dainų šventė. Valstybės lėšomis P. Vileišis buvo palaidotas Kauno arkikatedros bazilikos rūsyje, kur ilsėjosi iki 1935 metų. Vėliau jo palaikai perlaidoti Vilniaus Rasų kapinėse, šeimos kape.

Baigiamąjį žodį tarė ir tautos šviesuolio artimasis – Petras Tursa Vileišis: „Šiandien paminklas stovi nepaprastai garbingoje vietoje – dviejų kunigaikščių sankirtoje. Už tai noriu labai padėkoti. Negyvenu Kaune, bet čia yra bent du Vileišiai, kuriuos pažįstu. Kartais labai svarbu asmeniškai ateiti su savo giminaičiais susitikti, pakalbėti, pagalvoti, ką patartų sunkią akimirką.“ 

Ryšių su visuomene skyriaus inf.