Kasdien vyksta maži stebuklai

Lina Monkuvienė į Šventojoje vykusią dvasingumo stovyklą atvyko ne kaip dalyvė, bet turėdama tikslą perteikti savo žinias ir patirtį, kuo naudingas masažas. „Pirmiausia tai  yra priemonė, kuri sukelia mūsų energijas, kurias žmogus per iškreiptą gyvenimo ritmą savyje užgožia. Gal žmogus savęs negirdi? Gal nesiklauso? Masažuojant žmogų per lytėjimą visiškai atpalaiduoji“, –pasakoja Lina.

Beje, dar nemažai daliai masažas asocijuojasi su skausmu. Ir kuo skausmas didesnis, tuo geresnis masažas. Tad Linos pasakymas, kad masažu žmogų atpalaiduoja kai kam gali sukelti ir šypsnį: kai visą kūną skaudą, koks čia atsipalaidavimas? „Žinoma, jei žmogui skauda, toks masažas jo neatpalaiduoja. Tai jau žmogaus kankinimas, – sako Lina. – Pas mus daug kas iškreipta. Tad nieko keisto, kad  dalis žmonių yra tapę savitais mazochistais – jie nori skausmo, nes jie suvokia, kad masažas turi teikti skausmą. Ir kai žmogus po skausmingo masažo sako, kad jis lengvai jaučiasi, pagalvokime, ar tai nėra džiaugsmas, ištrūkus iš masažuotojo rankų. Aš nesu skaudaus masažo šalininkė, nes iš tiesų tokio masažo metu į smegenis eina impulsai, kad man skauda, o skausmas mūsų kūnui reiškia pavojų. Smegenys būtent taip suvokia, o kūnas pasirengia kankinimui. Todėl prieš renkantis klasikinį masažą žmonėms reikėtų pagalvoti, ar jiems tas skausmas reikalingas. Ir tiems, kurie nejautrūs skausmui, procesai prasideda.“

Pasak Linos, kažkokius pojūčius sukelia bet koks masažas. Tai gali būti tempimo, tirpimo pojūtis. Gali būti ir skausmas, bet jis negali peržengti komforto ribos. „Manau, kad masažas žmogui neturi suteikti diskomforto“, – pastebi Lina.

Pasiteiravus, koks masažo ryšys su žmogaus dvasiniu tobulėjimu, Lina atsako klausimu. „Kaip dvasiškai gali tobulėti, jei esi narvelyje ir tas narvelis dar spaudžia? Pirmiausia reikia išlaisvinti tą energiją, o jau paskui galvoti, ką su ja daryti. Masažuojant galbūt bus išlaisvinta mintis, nes, kaip sako patys žmonės, kartais netikėčiausios sumanymai ateina ant masažo stalo. Būna atvejų, kai žmogus ateina į masažą su darbinėmis problemomis, o paskui sako, kad per masažą jis rado net sprendimą.“

Pasak Linos, kiekvienas žmogus individualiai pasirenka meistrą. „Gal koks 15 procentų pas mane atėjusių žmonių pasijuto, kad ne pas tą specialistą atėjo. Žmogus, kuris nori išlaisvinti kūną, dvasią ir sielą, intuityviai pasirenka ir specialistą. Tas pats ir su masažo procedūrų kiekiu, dažniu. Kiekvienas individualiai sprendžia, kiek ir kaip dažnai jam lankytis pas meistrą. Vienas galbūt toms procedūroms paskirs po kelias dienas kas keli mėnesiai, kitas – galbūt lankysis ištisus metus kartą per savaitę.  Ir tame nieko blogo. Juk nieko blogo, kai žmogus du-tris kartus per savaitę eina į sporto salę. Vienas relaksuojasi sporto salėje, kitas patiria relaksą masažuojamas.“

Sakoma, kad geriausias meistras yra tas, kuris tiki, kad jo teikiama paslauga yra gera ir patikima. „O, aš pati labai mėgdavau masažuotis pas tam tikrus meistrus. Man tai būdavo Dievo palaima. Per masažus esu ir ligą įveikusi, – sako Lina. – Nors kodėl ėmiausi pati daryti masažus, logiškai net negaliu paaiškinti. Juk būna atvejų, kai savo gyvenimo posūkio negalime iš pradžių paaiškinti ir tik vėliau suvoki, kad darbas su žmonėmis, jiems padėti yra tavo misija. Aš  seniai norėjau tokios veiklos ir be jos dusau. Kai man buvo pasiūlyti masažo kursai, iškart pamaniau: kodėl gi ne? Juo labiau, kad tuo metu manyje jau buvo pribrendęs planas išeiti iš darbo. Išėjau iš labai gerai apmokamo darbo. Nežinau, ar Lietuvoje moterys tiek uždirba. Prieš septynerius metus tikrai tiek uždirbdavo nedaugelis. Taigi išvažiavau į kursus. Paskui pagalvojau, jei jau tą laiką skiriu mokymuisi, o ne šeimai, kuri tuo metu galbūt nelabai ir suprato tokį mano sprendimą, kad įgytas žinias ir įgūdžius reikia pritaikyti. Taip ir pradėjau dirbti. Kadangi dirbu be jokių reklamų, žmonės vienas per kitą susižino ir ateina. Kartais įsikalbi su žmogumi kelionėje ir išklausiusi, kad jam tradicinė medicina nebepadeda, pakvieti ateiti, kiti per savo draugus susižino. Kiekvieną dieną įvyksta maži stebuklai.“

Genovaitė Paulikaitė