Kas laukia Vokiečių gatvėje atkastų pamatų?

Vasarą Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo Vokiečių gatvės rekonstrukciją – jau pirmojo etapo metu atidengti anksčiau Vokiečių – Domininkonų gatvių kampe stovėjusių pastatų mūrai ir rūsiai. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba juos pripažino turinčiais vertingųjų savybių, išskyrus du fragmentus. Pastarieji bus išimti, o likusioje pamatų dalyje vykdomi neatidėliotini saugojimo darbai. 

Savivaldybė, bendradarbiaudama su ID Vilnius, pradėjo skaitmeninti atkastus Vokiečių gatvės pamatus. Jie nuskenuoti pasitelkus LiDAR ir fotogrametrines technologijas, užtikrinančias iki 0,5 cm tikslumą. Tokio masto archeologiniai tyrimai gatvėje atliekami pirmą kartą, tad gatvės pamatų trimačiai modeliai taps svarbia kultūros paveldo archyvų dalimi ir bus prieinami visuomenei.

Šiuo metu gatvėje montuojami lietaus nuotekų tinklai. Atkasti pamatai, tinkamai apsaugojus, užpilami. Pasak Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko, modernios nuotekų sistemos įrengimas ir atkastų pamatų konservavimas reikšmingai prisidės prie paveldo išsaugojimo – po žeme esantys pamatai išvengs lietaus vandens ar įšalo poveikio, todėl išliks ilgiau.

„Vokiečių gatvė – viena seniausių ir svarbiausių Vilniaus senamiesčio gatvių. Rekonstruojant istorinės reikšmės gatvę mes turime suderinti du tikslus – įrengti šiuolaikinio miesto gyventojų poreikiams pritaikytą infrastruktūrą ir pagarbiai bei jautriai elgtis su paveldu, apsaugoti jį pagal visus reikalavimus ir teisės aktus. Todėl turime būti kantrūs ir pasirengę, kad projektas gali užtrukti šiek tiek ilgiau“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Šis gatvės rekonstrukcijos etapas – vienas iš dešimties. Atsižvelgiant į suplanuotus darbus, kiekviename etape bus kasama pagal poreikį ir situaciją. Pasak projekto vadovo Roberto Zilinsko, tai sudėtingas ir dinamiškas projektas – kai kur užteks atkasti nedaug – tik tiek, kiek būtina naujų dangų pagrindui įrengti. Kitur, kur įrenginėjami šuliniai, nuotekų sistema ar požeminiai konteineriai, bus kasama giliau. Jis pabrėžia, jog Vokiečių gatvėje būta senesnių ir svarbesnių pastatų, tad galimai laukia dar daug įdomių atradimų. Vis dėlto, pasak R. Zilinsko, tai, kas žinoma teoriškai, turi būti patikrinta praktiškai – atidengus ir įvertinus radinius.

Kokie pastatai čia stovėjo, kas juose gyveno ir kokios įstaigos veikė?

Senoji Vokiečių gatvė buvo gerokai siauresnė nei dabartinė. Vilniaus miesto muziejaus duomenimis, didžioji dalis šiuo metu atkastų pamatų apima 411 posesiją (taip vadinta miesto namų valda su sklypu, priklausanti vienam savininkui), pažymėtą 1808 m. Vilniaus plane. XVIII a. pradėtos ręsti, bet taip ir nebaigtos statyti bažnyčios pamatai XIX a. pradžioje buvo pritaikyti gyvenamajam namui, kurį pasistatė Vilniaus universiteto profesorius, architektas Mykolas Šulcas.

Per šimtmečius šioje vietoje veikė daugybė parduotuvių ir įstaigų. 19 a. viduryje čia buvo įsikūręs knygynas ir biliardinė, bakalėjos prekių, vyno, galanterijos ir baldų, tabako parduotuvės, metalo gaminių, juvelyrinės dirbtuvės, laikrodžių dirbtuvė, pinigų keitykla. Vienoje parduotuvių buvo prekiaujama karininkų reikmenimis ir apdovanojimais, pirštinėmis, bažnytiniais reikmenimis, muilu. Prekiauta ir pirmos rūšies arbata. Taip pat veikė gelumbės, šviestuvų, kailių ir jų gaminių parduotuvės, vyno rūsys ir kolonijinių prekių parduotuvė (prekiauta egzotiškomis iš toli atvežtomis prekėmis, tokiomis kaip arbata, prieskoniai ir pan.), restoranas, plieno ir geležies gaminių parduotuvė. 19 a. pabaigoje pastate veikė muzikos instrumentų, rašomųjų mašinėlių, siuvimo mašinų, dviračių ir kitų technikos naujovių parduotuvė.

Tačiau turbūt garsiausia čia veikusi įstaiga – 1863 m. duris atvėręs pirmas modernus Vilniaus viešbutis „Europa“. Viešbutyje buvo 50 kambarių, veikė alaus baras ir prancūziškas restoranas. Iki 15 val. čia buvo siūlomi dienos pietūs, o pietų ir vakarienių metu viešbučio restorano klientus džiugino kvartetas. „Europa“ iš kitų Vilniaus viešbučių išsiskyrė tuo, kad aptarnaujantis personalas kalbėjo rusų, lenkų, vokiečių ir prancūzų kalbomis.

Vokiečių gatvės veidą visiškai pakeitė Antrasis pasaulinis karas. 1944 m. liepą, mūšiuose dėl Vilniaus apgriauta dalis gatvės namų, dar daugiau jų sudegė. Negandų neišvengė ir viešbutis „Europa“. 1945–1955 m., likviduojant karo padarinius, aplink gatvę išgriauti ištisi kvartalai. 20 a. 6–7 dešimtmetyje praplatinta gatvė, pastatyti nauji namai. 1962 m. suprojektuotas modernistinis kampinis Vokiečių – Dominikonų gatvių gyvenamasis namas, išdygęs viešbučio „Europa“ vietoje, ir tebestovintis iki šiol. 

Vokiečių – Domininkonų gatvių sankryžoje atkastų pamatų 3D modelis: https://vppub.blob.core.windows.net/fotogrametrija/Vokieciu_gatve/Vokieciu_1_etap/App/index.html#%2F

Pranešimas parengtas kartu su Vilniaus miesto muziejumi.

Istorinės nuotraukos Vilniaus miesto muziejaus

Gatvės rekonstrukcijos darbų nuotraukos Sauliaus Žiūros

Komunikacijos skyrius