Karjeros ugdymas. Ugniagesio gelbėtojo profesija

 

Mažeikių rajono Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinės mokyklos 11-12 klasių vaikinai dalyvavo susitikime su ugniagesiu, Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos OPGV 1-os komandos viršininko pavaduotoju Pauliu Miliu. Jis papasakojo apie ugniagesio karjeros galimybes ir profesines perspektyvas.

 

Paulius Milius, išsamiai pristatė ugniagesio darbo aprašymą.

Ugniagesys gelbėtojas gesina gaisrus įvairiuose objektuose (pastatuose, miškuose, lėktuvuose, laivuose ir kt.), likviduoja avarijas, cheminius incidentus ir jų padarinius. Gelbėja žmones, jų turtą ir materialines vertybes gaisrų metu ir po jų bei įvairių avarijų atvejais. Gelbėja skęstančius žmones, suteikia jiems įvairią reikiamą pagalbą per stichines nelaimes ir buityje. Tikrina pastatų, pramoninių ir kitų objektų priešgaisrinę būklę ir įrangą. Užgesina pavojingas medžiagas arba apriboja jų plitimą gaisrų ir avarijų metu, tamtikslui naudoja specialias priemones. Ugniagesio gelbėtojo profesija yra susijusi su rizika ir pavojumi gyvybei (ugnis, aukštis, kenksmingos cheminės medžiagos). Ugniagesys naudojasi gaisro gesinimo įranga (specialiomis kopėčiomis, laužtuvais, kastuvais, gesintuvais, metalo pjaustymo įranga ir kt.) bei kita įranga gelbėdamas žmones nelaimių (potvynio, autoavarijos ir kt.) atvejais. Dėvi specialius drabužius, apsaugines priemones. Darbas pamaininis, reikia budėti vidutiniškai kas ketvirtą parą. Budėdamas ugniagesys gelbėtojas turi būti pasirengęs greitai reaguoti į nelaimės signalus ir imtis būtiniausių pagalbos veiksmų. Ugniagesiai dirba šalies priešgaisrinėse tarnybose. Daugiausiai laiko praleidžia budėjimuose.

ASMENINĖS SAVYBĖS

Sėkmingą ugniagesio gelbėtojo darbą lemia drąsa, emocinis stabilumas, mokėjimas dirbti komandoje. Būtina greita reakcija, gera fizinė sveikata bei ištvermė. Šio darbo negalėtų dirbti bijantys aukščio, turintys žymių regos, klausos, judėjimo aparato sutrikimų, alergiški kai kurioms cheminėms medžiagoms asmenys.

PROFESINĖS PERSPEKTYVOS

Baigęs ugniagesio gelbėtojo mokymo programą asmuo gali dirbti ugniagesiu gelbėtoju, priešgaisrinės saugos instruktoriumi, gelbėjimo tarnybos darbuotoju. Įgijęs patirties gali dirbti sargybos viršininku. Profesinė kvalifikacija tobulinama darbo vietoje arba specialiuose kursuose. Siekiantis toliau plėsti žinias specialistas gali studijuoti aukštojoje mokykloje.

MOKYMO ĮSTAIGOS IR STUDIJŲ TRUKMĖ

Ugniagesių gelbėtojų mokykla, Vilnius

https://www.ugm.lt/lt/stojantiesiems/mokymo_programa.html

Studijos skirtos asmenims turintiems vidurinį išsilavinimą. Įvykdžius mokymo programą suteikiama ugniagesio gelbėtojo kvalifikacija. Bendra ugniagesio gelbėtojo parengimo trukmė – 1 metai.

Ugniagesio gelbėtojo kvalifikacija suteikiama išlaikius baigiamąjį kvalifikacijos suteikimo egzaminą. Per baigiamuosius kvalifikacinius egzaminus  yra tikrinamas visų kvalifikacinių žinių bei įgūdžių ir mokymo tikslų pasiekimas ir suvokimas. Klausytojas privalo pademonstruoti savarankiškumo laipsnį, profesines žinias, praktinius įgūdžius ir mokėjimą dirbti su gaisrine bei gelbėjimo technika, sugebėjimą veikti ekstremaliose situacijose.

Baigiamąjį egzaminą sudaro 2 dalys ir jis vyksta keturias dienas:

1. Teorinių žinių tikrinimas.
2. Praktinių įgūdžių vertinimas.

Tikrinant teorines žinias egzamino metu pateikiami klausimai iš šių sričių:

·         tarnybos vidaus reikalų sistemoje organizavimo pagrindai;

·         darbuotojų sauga ir sveikata;

·         gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technika;

·         gaisrų ir kitų nelaimių likvidavimo organizavimas;

·         žmonių gelbėjimas ir pirmoji pagalba;

·         gaisrų gesinimo ir gelbėjimo taktika.

Egzamino trukmė  – 3 akademinės valandos.

Egzamino forma – testas. Kursantams pateikiamas 120 klausimų testas (ne mažiau kaip 15 klausimų iš kiekvienos srities).

Praktinių įgūdžių vertinimo egzaminas laikomas tik išlaikius teorinį egzaminą. Praktines užduotis klausytojai atlieka pratybų lauke, stadione ir mokomajame bokšte. Egzaminas laikomas 3 etapais, tikrinant šių dalykų įgūdžius:

·         profesinio normatyvo laikymas (2 individualūs ir 1 grupinis normatyvai);

·         psichologinis pasiruošimas;

·         darbas su gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technika trijuose skirtinguose incidentuose (gaisras, transporto priemonių avarija, cheminė avarija).

 

Galutinį vertinimą sudaro abiejų egzamino dalių  gautų balų sumos vidurkis.

 

Nijolė Mažeikaitė

Socialine pedagoge-karjeros koordinatorė