Karas Ukrainoje kelia grėsmę meldinių nendrinukių išlikimui

Šią savaitę vykusiame tarptautiniame gamtininkų pasitarime dėl meldinės nendrinukės išsaugojimo aptarta rūšies būklė, planuojami apsaugos veiksmai tiek Europoje, tiek Afrikoje. Karas Ukrainoje šios rūšies išlikimui gali turėti lemtingos įtakos. Gamtininkų teigimu, neapibrėžta padėtis dviejose svarbiausiose šiai rūšiai šalyse – Ukrainoje ir Baltarusijoje – gali lemti drastišką rūšies mažėjimą bei didina gamtosaugos veiksmų svarbą karo nepaliestose Lietuvoje, Lenkijoje ir kitose šalyse.

„Ukrainoje ir Baltarusijoje peri du trečdaliai viso pasaulio meldinių nendrinukių. Nors karas Ukrainoje meldinių nendrinukių buveinių fiziškai nesuniokojo, tačiau dalis jų yra užminuotos ir į jas negali patekti nei mokslininkai, nei ūkininkai. Akivaizdu, jog šių buveinių tinkama priežiūra dar ilgai nebus prioritetas, o tai ilgainiui gali lemti ir šių sparnuočių nykimą apleistose buveinėse. Tuo tarpu Baltarusijai, kaip šaliai agresorei, yra nutraukta praktiškai visa parama gamtosaugai, kuri turėjo esminį vaidmenį įgyvendinant ne tik meldinės nendrinukės, bet ir visos biologinės įvairovės apsaugą“, – situaciją komentuoja meldinių nendrinukių apsauga besirūpinančio Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas.

Gamtininko teigimu, esant tokiai neapibrėžtai situacijai dar didesnė atsakomybė dėl rūšies išlikimo tenka Europos Sąjungos šalims. Pirmiausia – Lietuvai ir Lenkijai, kur šie paukščiai gyvena.

Lietuvių patirtimi seks vokiečiai ir lenkai

„Reikia tik pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais nemažai nuveikta tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje, siekiant sukurti kuo geresnes sąlygas meldinėms nendrinukėms. LIFE projektų dėka, čia atkurta daug pelkių, sukurtos kompensacinės sistemos paukščius saugantiems ūkininkams. Itin reikšminga mūsų įgyta sėkminga patirtis įgyvendinant pirmą pasaulyje šių paukščių perkėlimą – translokaciją. Esant tokiai drastiškai padėčiai šiuo, donorystę primenančiu, būdu bus galima greičiau gaivinti nykstančias ar išnykusias populiacijas. Labai gerai, kad pavyko šį metodą išbandyti prieš karą“, – tęsia Ž. Morkvėnas.

Gamtininkas pasakoja, kad artimiausiu metu kartu su Lenkijos ir Vokietijos kolegomis ketinama pakartoti perkėlimą. Pasitelkiant paukščių jauniklius iš stabilios populiacijos Biebžos pelkėse ketinama atkurti Lenkijos-Vokietijos pasienyje Pomeranijos regione esančią sparčiai nykstančią populiaciją. Šią savaitę susitikę tarptautiniai ekspertai iš 14 šalių sutarė, situacijoje karo kontekste perkėlimo taikymas yra vienas iš prioritetų, kuris stiprintų globaliai nykstančių sparnuočių populiaciją Europos Sąjungoje. Taip pat būtina telkti pastangas žemapelkių atkūrimui ne tik perėjimo vietose, bet ir šalyse, kurias paukščiai praskrenda migruodami. Taip pat bus ieškoma būdų kaip šiuos apsaugoti sparnuočius žiemavietėse Afrikoje.

Lietuvoje populiacija lieka stabili

Nors lietuviška meldinių nendrinukių populiacija išlieka stabili, keletą pastarųjų metų paukščių suskaičiuojama šiek teik mažiau. Šiais metais, atlikus kasmetinę meldinių nendrinukių apskaitą, rasti 208 giedantys patinai, pernai jų buvo 243.

„Nors tarptautiniai ekspertai pozityviai vertina situaciją Lietuvoje, vis tik mažėjantys skaičiai rodo, kad reikalingos didesnės ūkininkų ir gamtininkų pastangos saugant paukštį. Turime nepamiršti ir to, kad pokyčiai Ukrainoje ir Baltarusijoje gali ilgainiui atsiliepti ir Lietuvai“, – sako Ž. Morkvėnas.

„Meldinių nendrinukių mažėjimą galima sieti su šiai rūšiai nepalankiu ūkininkavimu dalyje svarbiausių perimviečių. Pavyzdžiui, per apskaitas Alkos polderyje pastebėjome, kad ne maža mūsų stebimos teritorijos dalis buvo intensyviai nuganyta, ko iki šiol nebūdavo. Paukščiai turėjo telktis ženkliai mažesnėje teritorijoje. Tikėtina, kad dalis jų perskrido į greta esančią Tyrų pelkę. Galbūt kita dalis išskrido dar toliau – į kitas Nemuno deltos teritorijas, galbūt – Rusiją, – svarsto Alkos polderyje apskaitas vykdęs Ventės ornitologinės stoties ornitologas Vytautas Eigirdas.

Gamtininkų teigimu, pastarųjų metų stebėjimai rodo, kad esant nepalankioms sąlygoms meldinės nendrinukės gali migruoti pakankamai didelius atstumus. Pavyzdžiui, Žuvinto biosferos rezervate žieduoti paukščiai rasti giedantys Tyrų (už 200 km), Biebžos (už 110 km) pelkėse. Kita galima mažėjimo priežastis – labai nepalankūs vandens lygio svyravimai, kuriuos lemia besikeičiančios klimatinės sąlygos ar netinkamas vandens lygio reguliavimas Nemuno deltos polderiuose. Tokiose situacijose, meldinės nendrinukės gali tiesiog apsispręsti neperėti, o tai turi neigiamos įtakos rūšies išlikimui.  

Rita Grinienė

Komunikacijos specialistė