Kalbos forume diskutuota apie sėkmingo verslo ir taisyklingos kalbos ryšį

Valstybinė lietuvių kalbos komisija gegužės 25 d. surengė nuotolinį Kalbos forumą „Sėkmingas verslas ir taisyklingakalba: ką tai turi bendro?“, kuriame su lietuvių kalbos specialistais dalyvavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas, kiti verslo bendruomenės atstovai, taip pat vertėjai, kūrybininkai, informacinių technologijų specialistai. Forumą vedė žurnalistas Raigardas Musnickas. Kalbėta apie verslo ir kalbos sąveiką, ką pravartu išmatyti verslininkams apie kalbą ir kuo kalbininkai galėtų būti naudingi įmonėms siekiant pranašumo. Diskutuota apie įmonių, prekių ženklų, interneto svetainių pavadinimus, naujas kalbos technologijas ir daug ką kita. Visą Kalbos forumo įrašą galima išklausyti VLKK jutubo kanale (VLKK Kalbos forumas).

VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis pavadino verslininkus tikraisiais Lietuvos ambasadoriais pasaulyje. Jis nesutiko, kad yra atskira verslo kalba ar „puskalbė“. Pagal kalbą sprendžiama apie žmogų – kalba yra vienas svarbiausių asmenybės skirties bruožų, tad tereikia stengtis kultūringai kalbėti. Komisijos pirmininkas pripažino, kad likę tik pora valstybių, viena iš jų Lietuva, kurios griežtai reguliuoja įmonių pavadinimų sudarymą. Šio reikalavimo numatoma atsisakyti, tačiau tai nereiškia, kad reikia atsisakyti lietuviškų pavadinimų. Anot jo, lietuvių kalboje yra apstu tam priemonių. Nuo 2014 m. Valstybinės kalbos inspekcijos organizuojamas gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursas, pasklidęs po visą Lietuvą, tik patvirtina, kokia skambi ir žodinga yra mūsų kalba.

Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas pranešime „Meilė kalbai ir jos atspalviai“ su lengva ironija priminė, kad dar Aristotelis buvo nustatęs šešias meilės rūšis, tačiau meilė kalbai tarp jų neminima. Jis teigė ir pats netikintis lozunginiu nuvalkiotu priesaku mylėti kalbą, tačiau yra įsitikinęs, jog gerbti skaitančiuosius ir klausančiuosius būtina. Įmonei svarbus prekės ženklas, viešasis užrašas, produktų pavadinimai, dokumentų tekstai, vaizdo ir garso įrašai, bendravimas su klientais, tačiau viskas prasideda nuo pavadinimo. Anot pranešėjo, iš daugiau kaip 15 tūkst. pernai įregistruotų įmonių pavadinimų kiek daugiau kaip šešis tūkst. (41 proc.) sudaro netaisyklingi lietuviški pavadinimai. Štai tokia „kaina“ to, kad prieš dvejus metus buvo panaikinta privalomoji pavadinimo taisyklingumo ekspertizė, sakė jis. Kaip prasti pavyzdžiai pateikti mažųjų bendrijų pavadinimai „Griovejai“, „Navarotas“. Dažnai diskusijoje minėtas ir dar anksčiau nei prieš dvejus metus užsienyje įregistruotas pavadinimas „Keulė rūkė“ (pranešėjo žiniomis, ši įmonė jau nutraukusi veiklą). Tačiau yra nemažai įmonių, kurios su lietuviškais pavadinimais sėkmingai gyvuoja jau trisdešimt ir daugiau metų („Rūta“, „Pergalė“, „Rokiškio sūris“, „Žemaitijos pienas“, „Bitė“). Anot D. Smalinsko, pasitaiko netaisyklingai užrašytų ir prekės ženklų. Štai vienas prekybos centras pardavinėja „pūkų surinkėjus“, kita įmonė prekiauja „šokių tapkutėmis“.

Vertimų biuro „Magistrai“ vadovė, Vilniaus universiteto Vertimo studijų katedros dėstytoja Diana Guogienė („Michaelio“ metodo mentorė, „Tiško kanaliuko“ bendraautorė) pranešimu „Ar gali kalbos meistrai sunešti verslui aukso kalnus?“ pasakojo apie tai, kaip kalba kuria atitinkamą realybę. Anot pranešėjos, geriausias žodžio meistrų pavyzdys yra teisininkai, žodžių kova yra jų duona kasdieninė. Ypač Amerikoje, kur jų biurų net biurais nepavadinsi, greičiau rūmais. Pranešėjos įsitikinimu, net ir genialiausiai idėjai perteikti reikia taiklių žodžių, tinkamų sampratų, o tai jau meistriškumo dalis. Viskas prasideda nuo žodžiais išreikštos sampratos, nėra sampratos – nėra ir reiškinio. Taigi kalba yra tas įrankis, tas turtus nešantis aitvaras ir žmonėms, ir, žinoma, verslui. Bet tinkamos kalbos žinios pavaldžios tik kalbos meistrams, tik jie geba iš anglies grynuolio išgauti deimantą.

Lietuvos kompiuterininkų sąjungos Lokalizavimo sekcijos vadovas, KTU Interneto paslaugų centro DOMREG specialistas Vaidotas Jakuška pranešimu „Šveplavimo problema domenų varduose ir trumposiose žinutėse“ priminė, kad domeno vardus su savitosiomis lietuvių abėcėlės raidėmis (IDN domeną) galima registruoti ne tik domene .lt, bet ir domenuose .com, .eu. Tačiau, jo duomenimis, iš 28 tūkst. registruotų ir potencialiai atitikmenis su savitosiomis lietuvių kalbos raidėmis galinčių turėti .lt domeno vardų tik 7 proc. yra užrašyti naudojant lietuviškos abėcėlės raides ė, ą, ę, į, ū, ų, č, š, ž. Jis siūlė „švepluoti“ sudarant galimybę „nešvepluoti“ – apsaugoti vardą registruojant abu variantus: su lietuviškomis raidėmis (pvz. gražus-vardas.lt) ir su lotyniškomis raidėmis (pvz. grazus-vardas.lt). Nors visiškai atsisakyti šveplavimo dar nėra visų techninių galimybių, o trumposiose verslo įmonių žinutėse šį reiškinį vis dar lemia ekonominės priežastys. Kodėl reikėtų nešvepluoti? Anot pranešėjo, tai padeda ne tik formuoti atsakingo, nacionalines vertybes puoselėjančio verslo įvaizdį, bet ir lengvina rinkodarą, ypač reklamą radijuje ir televizijoje, didina prekės ženklo apsaugą nuo konkurentų bandymo klaidinti vartotojus tapačiu, tik su lietuviškais rašmenimis, vardu, padeda išvengti kibernetinių nusikaltimų.

VLKK Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis skyriaus vedėjas Alvydas Umbrasas supažindino forumo dalyvius, kuo gali būti naudingas Lietuvos Respublikos terminų bankas, o VLKK Kalbos konsultacijų grupės vadovė Sigita Sereikienė pristatė Konsultacijų banko naudojimo galimybes.

Regionų verslo plėtros asociacijos prezidentas Vaidas Šalaševičius sutiko, kad besikuriantis verslas dažnai stengiasi rinktis „mandrus“, rėkiančius pavadinimus, kad išsiskirtų. Jis pripažino, kad kuriant tarptautinį verslą tenka ieškoti tarpinių variantų, nes grynai lietuviškas pavadinimas sudaro keblumų. „Kūrybingai, lanksčiai, atsakingai“ – tokiu šūkiu jis siūlo vadovautis teikdamas verslo konsultacijas pradedantiems verslininkams.

Komunikacijos agentūros „Autoriai“ vadovė Giedrė Ona Šileikytė sakė atstovaujanti kūrybiniam verslui, kuriam nuolat tenka kurti prekės ženklų pavadinimus, šūkius, reklamos tekstus. Taigi, kūrybininkai kone kasdien susiduria su iššūkiu tuos pačius dalykus pavadinti vis kitaip, naujai, kad parduotuvių lentynose jie išsiskirtų. Stengiamasi surasti žodį ar du žodžius, kurie geriausiai atitiktų būsimų vartotojų lūkesčius. Ji pripažino, kad siekiant išskirtinumo, savito charakterio, kartais „išeinama iš krašto“. Ji pasidžiaugė, kad pačios prieš 12 metų įkurtą įmonę visus tuos metus lydėjo paprastas, lakoniškas pavadinimas puikiai įsimenamas, lengvai ištariamas užsienio partnerių ir iki šiol neprarandantis aktualumo.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius, ir pats praeityje turėjęs reklamos agentūrą, sutiko, kad, nors kalba ir negali sunešti verslui aukso kalnų, bet padėti juos sukurti gali. Tinkamai parinktas vardas, net ir lietuviškas, gali gerai skambėti ir užsienio rinkose. Jis patvirtino, kad lietuvių kalba verslininkams yra svarbi.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas teigė supratęs vieną svarbų dalyką – norėdamas sukurti sėkmingą verslą turi nuo pat pradžių viską daryti pats, pereiti per savo emocijas, sunkumus, netektis. Jis sutiko, kad pavadinimas yra signalas, kuris turi rasti atgarsį kituose. Iš pavadinimo reikia išsukti ištisą istoriją ir parduoti emociją, nes kitaip šiame perprodukcijos amžiuje geriau nė nepradėti. Anot jo, šveplavimas pavadinimuose yra visiškai blogas sprendimas.

UAB „ACVK“ ir UAB „Lingua intellegens“ direktorius Chorst‘as Klaus‘as teigė, kad įmonės pavadinimas ir prekės ženklas nebūtinai turi būti tapatūs (pvz. kaip „Google“ sistemos savininkės bendrovės „Alphabet“), tad nelietuviškas pavadinimas netrukdo, nes skirtas tik biurokratinėms reikmėms. Rinkodaros tikslas yra sukurti vertę vartotojui, o komunikacija – tie šūkiai, bandymas šokiruoti – yra tik nedidelė to proceso dalis. Taigi ne tiek svarbu žodžiai, svarbu, kas tu esi, kokią vertę sukuri. Iššaukiantys pavadinimai dažnai demonstruoja tik nebrandumą. Jo įmonė yra sukūrusi klaidų taisymo programinę įrangą, leisiančią greitai ir patogiai patobulinti tekstus, pasitaisyti gramatikos, skyrybos ir net stiliaus klaidas.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto darbuotoja etnologė, publicistė Aurelija Drevel, nemažai metų gyvenanti Nyderlanduose, teigė žvelgianti į kalbą iš pragmatinės kultūrologinės pusės. Ji ragino daugiau dėmesio skirti lietuvių kalbos kokybės užtikrinimui, o ne grynai mechaniniam taisyklių taikymui. Ji tvirtino, kad pavadinime „Keulė rūkė“ lengvai atpažįstame klaidą ir priimame ją kaip kalbinį prieskonį. O kalbos kokybės užtikrinimo, gerų pavyzdžių lietuviškoje erdvėje gerokai trūksta. Nyderlanduose valstybinis radijas ir televizija atlieka kokybiško olandų kalbos turinio pateikėjo funkciją. Ir tai lemia ne vien savikontrolė ar taisyklės, bet išlikęs institucinis požiūris į kalbą. Ji patarė visada žiūrėti, kaip kalbos taisyklės veikia praktiškai. Kaip komplikuotus pavyzdžius ji pateikė įrašų su lietuviškomis raidėmis pasuose ir asmens tapatybės kortelėse, lietuviškų sąskaitų rašymo praktiką, dėl kurios užsienyje žmonės patiria nemažai nepatogumų. Anot A. Drevel, tai grynai mechaniniai funkciniai dalykai, susiję su globaliu verslo pobūdžiu. Nieko bendro su meile kalbai tai neturi.

Aurelija Baniulaitienė