Kalbėdamas lietuviškai turi šypsotis

Spalio 2 dieną Tautinių bendrijų namuose pradėti lietuvių kalbos kursai, skirti ukrainiečiams, kuriuos karas privertė pasitraukti iš savo šalies ir įsikurti Lietuvoje. Kursus finansuoja JAV ambasada Lietuvoje, o prieš du mėnesius trims šimtams ukrainiečių buvo įteikti lietuvių kalbos , kuriuos finansavo viešoji įstaiga „Stiprūs kartu“, baigimo pažymėjimai. Dalis šių kursų klausytojų toliau gilinasi į lietuvių kalbą spalio mėnesį prasidėjusiuose mokymuose.

Kalbos pradžiamokslis įveiktas

„Kai atvažiavau į Lietuvą ir norėjau surasti gerą darbą, supratau, kad nemokant lietuvių kalbos to padaryti nepavyks, – įteikiant lietuvių kalbos kursų baigimo pažymėjimus, sakė Olena Chaus. – Be abejo, man, gyvenant mūsų šeimą priglaudusioje šalyje, labai svarbu suprasti čia gyvenančių žmonių kalbą, gebėti su jais bendrauti jų kalba. Pagaliau lietuvių kalba reikalinga ir parduotuvėje perkat produktus. Tai ir atvedė mane į Tautinių bendrijų namų organizuotus lietuvių kalbos kursus. Jais likau labai patenkinta.“

Rugpjūčio 2 dieną Tautinių bendrijų namuose buvo įteikti lietuvių kalbos kursų, kuriuose mokėsi apie 300 ukrainiečių, atvykusių į Lietuvą prasidėjus karui Ukrainoje, baigimo pažymėjimai. Sveikindamas mokymų dalyvius Tautinių bendrijų namų direktorius Gžegož Miloševič pažymėjo, kad galimybę nemokamai mokytis valstybinės kalbos jiems suteikė viešoji įstaiga „Stiprūs kartu“, skyrusi 28 tūkst. eurų. Kadangi mokymai vyko nuotoliniu būdu, juose dalyvavo žmonės, įsikūrę įvairiose Lietuvos vietose. Atsižvelgiant į mokymų dalyvių galimybes, buvo sudaryta 16 skirtingu laiku dirbančių grupių. Su jomis dirbo trys pedagogės.

Dauguma balandžio viduryje pradėtų mokymų dalyvių mokėsi pagal A lygio programą, kuriai buvo skirta 60 akademinių valandų.

„Baigiau pirmos pakopos mokymus ir jau galiu savarankiškai pasakyti kai kurias lietuviškas frazes. Sunkiausia yra žodžių kirčiavimas ir galūnės. Kadangi esu vertėja, labai norėjau iš pat pradžių taisyklingai kalbėti, todėl man buvo svarbu ir kirčiai, ir žodžių galūnės,– įspūdžiais apie lietuvių kalbos mokymąsi dalijasi Nastassia Hvozdeva. – Labai noriu tęsti mokymąsi toje pačioje grupėje. Joje buvome 30 žmonių. Grupė labai draugiška. Bendramokslių palaikymas labai svarbus mokymosi rezultatui.“

„Prasidėjus karui Ukrainoje į Lietuvą atvykau su vyru, marčia ir anūku. Paskui atvyko ir sūnus. Taigi dabar visa šeima esame kartu. Tai, kad esant tokiai situacijai mes esame visi kartu, man yra didžiausias džiaugsmas, – sako mokymų dalyvė Tatiana Chaus. – Mano gyvenimo principas: jei gyvenu toje šalyje, gerbiu tos šalies kalbą ir stengiuosi ją išmokti. Be to, aš esu toks žmogus, kuriam viskas įdomu. Nors kol kas sunkiai sekasi bendrauti lietuviškai, trūksta įgūdžių, bet rankų nenuleidžiu. Jei ir negalėsiu lietuviškai kalbėti, bet tikiuosi, kad išmoksiu kalbą suprasti ir ja skaityti.“

„Daugiau nei prieš metus atvykau į Lietuvą. Negražu nemokėti šalies, kurioje gyveni, kalbos. Juolab, kad ateityje kalbos mokėjimas gali labai praversti, nes kol kas mūsų šalyje labai neaiški padėtis. Žinoma, nėra lengva dirbti ir mokytis, tad mokymosi rezultatas galbūt galėtų būti geresnis. Lietuviški žodžiai sunkiai galvoje įsitvirtina. Be to, labai trūksta ir bendravimo lietuvių kalba“, – apie tai, kaip sekasi mokytis lietuvių kalbos pasakoja Oleksii Ilin.

„Aš esu šių lietuvių kalbos kursų studentės vyras. Žmoną į renginį atlydėjau. Ji neseniai Lietuvoje apsigyveno. Nors esu gimęs Vilniuje, kalbu lietuviškai, bet su žmona bendraujame rusiškai. Tad žmona sumąstė mokytis lietuvių kalbos, džiaugiuosi, kad ji nori išmokti kalbėti lietuviškai“, – sako Konstantin Fuks.

Džiugina besimokančiųjų užsidegimas

„Tai buvo sunkus, bet nepaprastas ir įkvepiantis laikas, – Tautinių bendrijų namų surengtus lietuvių kalbos kursus apibūdina mokytoja metodininkė Violeta Lopetienė. – Pirmą kartą susidūriau su tokiais motyvuotais kursų klausytojais. Kiekvienas kursų mokytojas, kokios kalbos ir kvalifikacijos jis bebūtų, pasakytų, kad toks rezultatas, kai kursus baigia 85 proc. pradėjusiųjų, praktiškai neįmanomas. O šiuose kursuose būtent taip ir atsitiko, nes tai labai motyvuoti ir išsilavinę žmonės. Beveik visi kursuose dalyvavę žmonės yra su aukštuoju išsilavinimu ir įpratę mokytis. Tai labai įvairių profesijų žmonės. Pavyzdžiui, mano užsiėmimuose dalyvavo mergina, kuri Ukrainoje dirba kosmoso srityje. Kursus lankė Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro smuikininkė, labai daug medikų, teisininkų, vadybininkų ir kitų įvairių sričių specialistų, puikiai žinančių, kodėl jie atėjo į kursus ir ko jie siekia. Jei žmogus negali dalyvauti užsiėmime, jis rašo laiškelį mokytojai, kad nedalyvaus, bet kad namų darbus padarys. Tokių kursų mokytojams tai neįprastas dalykas. Kartais stebėdavausi, kaip moterys, būdamos motinystės atostogose, sugeba mokytis tikrai nelengvos lietuvių kalbos.

Kai teikiant kursų baigimo pažymėjimus priiminėjau padėkas ir gėles iš savo kursų klausytojų, sulaukiau gerų žodžių ne tik už mokymus, bet ir už tai, kad jie sužinojo apie kažkokią Lietuvos ypatingą vietą, kad galėjo pamatyti Kernavę, nuvykti į Anykščius. Pagal kilmę esu iš Molėtų ir labai nustebau, kai kursų klausytojai, pasakodami apie įdomias Lietuvos vietas, taip išgyrė mano kraštą. Net pati nuvažiavau dar kartą jų išgirtų vietų pasižiūrėti.“

„26 metus atidaviau kitakalbiams vaikams – dirbau baltarusiškoje mokykloje. Taigi kalbos mokymo patirtį su vaikais turėjau gan didelę, o suaugusiųjų mokymas – šie kursai mano pirmoji patirtis. Labai jaudinausi, bijojau, kad nesusitvarkysiu, nes vaikai ir suaugusieji – skirtingos kategorijos. Tačiau su pačios išsikelta ir direktoriaus skirta užduotimi susitvarkiau, atrodo, visai gerai. Džiaugiuosi, kad mano vestų kursų dalyviai jau gali šiek tiek ir lietuviškai kalbėti. Tegul, kaip sakė viena dalyvė, pirmosios knygos ribos. Dirbome pagal „Sėkmės“ vadovėlį, kuriame, mano manymu, pateikta labai gera medžiaga lietuvių kalbos mokymui. Tai studentų negąsdinantis vadovėlis. Žinoma, per mokymus naudojome ir papildomą medžiagą, – patirtimi dalijasi kursus vedusi mokytoja Vilma Žukauskaitė-Lukša, dirbusi ir su pradedančiųjų, ir su jau pažengusiųjų grupėmis. – Dauguma mokymų dalyvių buvo dirbantys žmonės, negalintys daug laiko skirti lietuvių kalbos mokymuisi. Tačiau nepaisant užimtumo, jie nuoširdžiai mokėsi lietuvių kalbos, labai stengėsi taisyklingai tarti lietuviškus garsus.“

„Pagal išsilavinimą aš nesu lietuvių kalbos mokytoja. Mano specialybė – rusų kalbos ir literatūros mokytoja, o vėliau baigiau anglų kalbos studijas. Kadangi dalis Tautinių bendrijų namų surengtų kursų dalyvių pageidavo lietuvių kalbos mokytis pasinaudojant anglų kalba, sutikau jiems vesti lietuvių kalbos kursus. Mokant kitakalbius lietuvių kalbos labai svarbu suvokti jų ypatumus tariant lietuviškus garsus. Nelengvai kitakalbiams pasiduoda ir mūsų žodžių kirčiavimas, galūnės. Neretas nusistebi, kodėl mūsų kalboje toks nepastovus kirtis. Atsakydavau: todėl, kad mes kalbėdami dainuojame“, – pasakoja kursus vedusi pedagogė, sukaupusi nemenką kalbų mokymo patirtį dirbdama Klaipėdoje „Baltic international school“, kalba.lt, Užimtumo tarnyboje, Vida Tolkūnė.

Kalba svarbi darbui

„Esu gydytoja-pediatrė. Myliu vaikus, pediatriją ir labai norėčiau dirbti, bet jau daugiau nei metus negaliu tuo užsiimti, nes turiu išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą B1 lygiu, kad patvirtinčiau diplomą. Mokytis lietuvių kalbos pradėjau 2022 metų birželį Tautinių bendrijų namų surengtuose kalbos kursuose. Pirmoji mokytoja buvo Veronika. Jai padedat baigiau A1 lygio kursus. A2 lygio kursus baigiau padedant mokytojai Violetai Lopetienei. Dabar laukiu naujo kurso B1 lygio pradžios“, – sako Daria Milkoto ir priduria, kad norėdama greičiau išmokti kalbėti lietuviškai, ji klausosi Lietuvos radijo, žiūri Lietuvos televiziją, lankosi socialiniuose tinkluose lietuvių kalba.

„Esu fotografė. Dažnai fotografuoju vestuves ir labai noriu su nuotakomis susikalbėti lietuviškai. Dabar, norint geriau išsiaiškinti jų pageidavimus, reikia pasitelkti kitą kalbą,– lietuviškai apie save pasakoja kursų dalyvė Anna Bilous. – Lietuvių kalbos pradmenų mokiausi Vytauto Didžiojo universiteto rengiamuose mokymuose, tad šiuose kursuose mokiausi pagal pažengusiųjų programą. Labai noriu mokytis toliau, kad galėčiau laisvai kalbėti lietuviškai.“

„Noriu lietuviškai susikalbėti ir su klientais, ir su draugais. Vilniuje jau turime draugų, jie lietuviai ir labai nepatogu, kad su jais turime bendrauti rusiškai“, – pritaria Oleksii Hukalov.

Ir Ana, ir Aleksej pastebi, kad lietuvių kalba labai graži ir daininga. „Ir dar, kalbėdamas lietuviškai turi nusišypsoti, nes be šypsenos nei ė, nei ie neištarsi“, – nuotaikingu pastebėjimu pasidalija Ana.

„Karui prasidėjus iš Odesos su vaikais atvykau į Lietuvą. Mus įkurdino Alytuje. Nuostabus ir ramus miestas, – prisistato kursų dalyvė Anna Streletskaja. – Mokytis lietuvių kalbos pradėjau dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, mes privalome mokėti mus priglaudusios šalies kalbą. Kita priežastis – galimybė įsidarbinti. Esu baigusi dvi aukštąsias mokyklas, turiu patirties, bet reikia žinoti bent kai kuriuos lietuviškus terminus. Tautinių bendrijų namų surengti kursai man buvo labai patrauklūs, nes jie vyko nuotoliniu būdu, o mokymų metodika padėjo sparčiau ir lengviau suvokti kalbos ypatumus. Iš pradžių buvo suku, bet kai pradedi mokytis, pradedi suprasti, įsiminti atskirus žodžius, bandyti kažką lietuviškai pasakyti.“

„Į Lietuvą su vaikais atvykau 2022-ųjų kovo mėnesį iš Charkovo. Traukėmės nuo intensyvių karo veiksmų mano gimtajame mieste. Esu gydytoja. Norėdama tęsti savo profesinę veiklą iškart pradėjau mokytis lietuvių kalbos, nes mano darbe lietuvių kalba yra būtina. Norėdama geriau kalbėti lietuviškai, mokiausi Tautinių bendrijų namų organizuotuose kursuose. Dabar mano siekis –išmokti lietuvių kalbą pagal B lygio reikalavimus“, – apie valstybinės kalbos svarbą profesinėje veikloje kalba Juliia Hrechyshkina.

„Ukrainoje turėjau savo verslą – buvau įsteigusi nedidelę angų kalbos mokyklą. Daugiau kaip dešimt metų dirbau anglų kalbos mokytoja. Lietuvoje tokios galimybės neturiu. Kadangi vyras dirba, aš būnu su vaikais namuose. Darbui lieka mažai laiko. Žinoma, ieškau darbo, bet kol kas pavyko susirasti tik laikiną. Pasirašiau sutartį su JAV ambasada ir šešias savaites amerikiečius mokysiu ukrainiečių kalbos, – sako Marija Mažuga. – Lietuvių kalbos kursai man labai patiko, jau galiu ir kalbėti paprastomis temomis, bet, deja, platesniam pokalbiui lietuvių kalba dar nepakanka nei žinių, nei įgūdžių. Labai laukiu šių mokymų tęsinio. Mano įsitikinimu, būtina mokėti tos šalies, kurioje gyveni, kalbą. Vaikai pradėjo lankyti lietuvišką mokyklą. Esame dėkingi Lietuvai už nuoširdų priėmimą, bet labai noriu sugrįžti namo.“

„Labai naudingi buvo lietuvių kalbos kursai. Lietuvių kalbos pradėjau mokytis nuo nulio, dabar jau po truputį bandau kalbėti lietuviškai. Aš groju Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre. Esu smuikininkė. Į Lietuvą atvykau prasidėjus karui ir iškart buvau priimta į šį orkestrą. Man pasisekė, nes atvykusi susipažinau su Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktore Rūta Prusevičiene ir dirigentu Gediminu Gelgotu, kurie man ir padėjo įsidarbinti orkestre. Per repeticijas suprantu, kas sakoma lietuviškai, bet su kolegomis kol kas tenka kalbėtis rusiškai arba angliškai. Labai tikiuosi, kad galėsiu ir lietuviškai susikalbėti, nors lietuvių kalba gana sudėtinga“, – įspūdžiais dalijasi Natalija Radkova.

Didelė dalis mokymų dalyvių, puikiai įvertindami Tautinių bendrijų namų organizuotus kursus, nori tęsti lietuvių kalbos mokymąsi. Kaip teigia Tautinių bendrijų namų direktorius Gžegožas Miloševičius, viešosios įstaigos „Stiprūs kartu“ dėka, ukrainiečių pageidavimas nemokamai tęsti lietuvių kalbos mokymąsi bus tęsiamas. Apmokyti daugiau ukrainiečių, kurie traukdamiesi nuo karo apsigyveno Lietuvoje, suteikė ir JAV ambasados skirta parama Tautinių bendrijų namų vykdomam valstybinės kalbos mokymo projektui. „Spalį startavome su naujais lietuvių kalbos kursais ir visi norintys gali toliau gilintis į mūsų šalies valstybinę kalbą“, – teigia Tautinių bendrijų namų direktorius Gžegož Miloševič.