Kaip sužinoti – ar jūsų stogas tinkamas saulės elektrinei?

Iliustracija – pexels.com

Saulės elektrinė yra puikus būdas sumažinti elektros sąskaitas ir prisidėti prie ekologiškesnės energijos gamybos. Visgi, ne kiekvienas stogas yra tinkamas saulės moduliams montuoti. Jei svarstote galimybę įrengti saulės elektrinę – verta įvertinti kelis svarbius veiksnius, kurie lemia jos efektyvumą.

Stogo kryptis ir pasvirimo kampas

Viena svarbiausių sąlygų yra stogo orientacija pasaulio šalių atžvilgiu. Geriausia, jei jis nukreiptas į pietus, nes taip moduliai gaus daugiausiai saulės šviesos per dieną. Jei stogas yra rytų-vakarų kryptimi – elektrinė vis dar gali veikti efektyviai, tačiau elektros gamyba bus pasiskirsčiusi skirtingais dienos laikais. Žinoma, kad norisi kuo daugiau efektyvumo mažesniais kaštais. Tad  apskritai dar atminkite, kad APVA parama saulės elektrinėms yra puiki galimybė gauti tai, ko Jums reikia.

Taip pat svarbus pasvirimo kampas. Optimalus kampas Lietuvoje yra 35–40 laipsnių, nes tokiu atveju moduliai geriausiai sugeria saulės spindulius. Jei kampas per mažas arba per didelis – galima naudoti specialias konstrukcijas kampui koreguoti.

APVA parama – pagalba taupantiems

Lietuvoje saulės elektrinių įsirengimą aktyviai skatina Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), nes siūlo  finansinę paramą gyventojams. Ši parama leidžia susigrąžinti dalį investicijų, todėl saulės elektrinės įrengimas tampa ne tik ekologišku, bet ir finansiškai naudingesniu sprendimu. Paramos dydis priklauso nuo įrengiamos elektrinės galios, o paraiškos teikimo procesas yra gana paprastas. Norintys pasinaudoti šia galimybe – turėtų nuolat sekti APVA skelbiamą informaciją ir pasiruošti reikiamus dokumentus, kad galėtų pretenduoti į kompensaciją.

Pirmiausia reikia gero stogo

Ne kiekviena stogo danga yra tinkama saulės moduliams. Metaliniai ir bituminiai stogai yra patogesni montavimui, tuo tarpu molio ar betoninės čerpės reikalauja kruopštesnių sprendimų, kad nebūtų pažeidžiamas stogas. Taip pat reikia įvertinti stogo tvirtumą – ar jis gali atlaikyti papildomą svorį. Saulės moduliai ir konstrukcijos gali sverti kelis šimtus kilogramų, todėl svarbu, kad stogo konstrukcija būtų pakankamai tvirta.

Pavėsis ir aplinkos veiksniai

Jei ant stogo ar šalia jo yra aukšti medžiai, pastatai ar kiti objektai – jie gali mesti pavėsį ir sumažinti saulės modulių efektyvumą. Net dalinis pavėsis gali sumažinti gaminamos elektros kiekį iki 30–50 %.

Geriausia įvertinti, kaip keisis pavėsio situacija per metus – ar augantys medžiai neužstos saulės modulių, ar kiti pastatai neblokuos saulės šviesos tam tikru paros metu.

Stogo dydis ir modulių talpinimas

Saulės elektrinei reikalingas pakankamai didelis stogo plotas, kad būtų galima optimaliai išdėstyti modulius ir užtikrinti maksimalų energijos gamybos efektyvumą. Vienas modulis užima apie 1,7 m² ir generuoja apie 400 W elektros energijos. Tai reiškia, kad norint įsirengti 5 kW saulės elektrinę – reikės maždaug 20–22 m² laisvo stogo ploto.

Tačiau svarbu ne tik bendras stogo dydis, bet ir tai, ar ant jo nėra kliūčių – ventiliacijos kaminų, dūmtraukių, stoglangių ar kitų konstrukcijų, kurios gali apsunkinti modulių montavimą ir sumažinti jų efektyvumą dėl krentančių šešėlių. Jei stogo plotas ribotas arba jo forma neleidžia optimaliai išdėstyti modulių – galima svarstyti alternatyvius sprendimus, pavyzdžiui, dalinį modulių montavimą ant žemės, ūkinių pastatų ar specialių saulės elektrinių konstrukcijų kieme.

Kaip atlikti stogo tinkamumo vertinimą?

Norint objektyviai įvertinti, ar stogas tinkamas saulės elektrinei – verta pasinaudoti specialistų pagalba. Saulės elektrinių montuotojai gali atlikti auditą, nustatyti optimaliausius sprendimus ir parinkti tinkamą konstrukciją. Be to, galima naudoti skaitmeninius įrankius ir saulės elektrinių simuliatorius, kurie padės apskaičiuoti potencialią elektros gamybą priklausomai nuo stogo padėties, kampo ir kitų faktorių.