Kai prakalba spalvos

„Oi, aš nebemoku piešti“, –  prieš užsiėmimą tvirtino ne vienas Skuodo globos namų gyventojas. „O aš niekada nemokėjau“, –  jiems pritarė kiti. „Aš net nebandysiu. Tik pasižiūrėsiu“, – kuklinosi treti. Tačiau prie popieriaus lapų palinko beveik visi, vedžiodami įvairius vingius ir posūkius, tarsi, atspindinčius jų nueitą kelią.

Kiek žmonių, tiek kelių. Ir kiekvieno kelias unikalus ir nepakartojamas. Kaip ir piešiniai, išvedžioti baltame popieriaus lape.

Apie fraktalo  piešimo užsiėmimą Skuodo globos  namuose su direktoriaus pavaduotoja Rasa Kryževičiūte kalbėjome jau seniai. Ta idėja gimė pačiu viduržiemiu, bet sumanymas realybe tapo tik birželio 27 dieną. Tai viena, tai kita negalėjome. Betgi nieko nėra atsitiktinio, tad ir mūsų susitikimas su globos namų gyventojais vyko tada, kai turėjo įvykti. Smagu buvo žiūrėti, kaip drovėjimąsi: o ką čia aš galiu nupiešti, – pakeitė geras azartas, spalvinant kiekvieną popieriaus lape langelį, kurį piešinio autorius išbraižė užsimerkęs.

Nuo globos namų gyventojų neatsiliko ir darbuotojos, pasinerdamos į savo piešinį. Greitai visų piešiniai pražydo žydromis, žalsvomis, gelsvomis, rausvomis spalvomis, rodančiomis čia dirbančių žmonių širdies šilumą, nemeluotą meilę žmonėms, su kuriais jos dirba, jų dvasios turtingumą.

„Čia mūsų tik laikini namai. Negalime žmonėms suteikti tokių sąlygų, kokių jiems reikia. Laukiame, kol mūsų namučiai Skuode bus suremontuoti“, – vedžiodama po globos namus, prisiglaudusius Luknėje, kalbėjo direktoriaus pavaduotoja Rasa Kryževičiūtė.

Žinoma, buitinės sąlygos labai daug reiškia, bet jos nublanksta prieš žmogiškuosius santykius, kai darbuotojai savo pareigą atlieka kaip tarnystę.

Genovaitė Paulikaitė

Nuotraukoje: Skuodo globos namų gyventojai piešia fraktalą