Ką turime padaryti, kad kultūra Lietuvoje klestėtų?

Didelis dėmesys kultūrai ir jos puoselėjimui visuomet asocijuojasi su stiprios bendruomenės, miesto ar šalies įvaizdžiu. O ką turime daryti, kad šiandieniame kontekste žmonės ir valdžia neatidėtų kultūros klausimų į stalčių?
 
Lietuvos kultūros sostinė 2021 – Neringa lapkričio 26 d. organizuoja vieną paskutiniųjų kultūros sostinės metų renginių – virtualią konferenciją „Lietuvos kaita per kultūrą: kokią šalį norime matyti?“.  Konferencija globojama Jo Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus.
 
Konferencijos tikslas – pažvelgti kiek ir kaip kultūra prisideda ir gali prisidėti prie šalies progreso tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygiais. Konferencijos dalyviai kels klausimus ir svarstys, kaip padaryti, jog kultūros tema netaptų tik privalomu politinių programų atributu, bet atgautų jai deramą vietą valstybės architektūroje.
 
„Kultūra tapo privalomu politinių programų skyriumi, žodžiu, kurio paminėjimas yra būtinas. Bet ar aiškiai suprantama jos reikšmė? Nauda, kultūros kuriama ir materialia, ir nematerialia forma? Jei kultūros neįdarbinsime bent minimaliomis jos galiomis, ji, deja, taip ir liks privalomu paminėti, bet tuščią ir nykstančią valstybės gyvenimo dalį žyminčiu žodžiu,“ – sako konferencijos sumanytojas ir autorius, VDU politikos mokslų doktorantas Linas Kontrimas.
 
Kultūros sostinės – Neringos patirtis
 
2021 m. Lietuvos kultūros sostinės projekto „Kultūros sala – Neringa“ vadovas bei Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis konferencijoje pristatys Neringos kultūros infrastruktūros plėtrą, papasakos, kaip siekiant tvaraus vystymosi Neringoje, kultūra buvo pasirinkta savivaldybės vystymosi strategijos dalimi ir tapo efektyviu įrankiu, darančiu poveikį ne tik kultūrinei, bet ir socialinei-ekonominei kurorto raidai.
 

Kuriant projektus kultūros sostinės metams N. Lendraitis su komanda susidūrė su daugybe iššūkių dėl nedėkingo pandemijos laiko. Atidarymo ceremoniją teko nukelti net 3 kartus, tačiau, pasak N. Lendraičio, tokios aplinkybės įkvėpė ieškoti kūrybiškų sprendimų, surasti naujų erdvių ir būdų, kaip pasiekti žmones.
 
Vienas iš pagrindinių Neringos savivaldybės tikslų – surasti sinergiją tarp vietinių ir profesionalių menininkų. Kultūros sostinės metais buvo suorganizuota vienuolika specialiųjų projektų, kurių metu susijungė neringiškių ir atvykusių menininkų pajėgos. Tai buvo operos, tylieji koncertai kopose, meninės instaliacijos, šokio teatro pasirodymai ir kt. Viena jų, spontaniškai gimęs tinklalaidžių ciklas „Pokalbiai Thomo Manno name“, kuriame buvo kalbinti bendruomenės lyderiai, meno kūrėjai, žvejai ir girininkai siekiant sužinoti kiekvieno santykį su įkvepiančia Kuršių nerijos gamta.
 
Neringos ateities planai kultūrai
 
Kurortai susiduria su sezoniškumo problema, kuomet neaktyviojo sezono metu tenka užsidaryti vietiniams verslams. Tačiau N. Lendraitis teigia, kad Neringos savivaldybė skiria ypatingą dėmesį kultūros infrastruktūros vystymui, nes tai gali padėti spręsti sezoniškumo problemą Neringoje.

Šiuo metu restauruojamas Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras, kuriame bus galimybė vystyti profesionalius scenos menus bei kino industriją taip nesustabdant aktyvios veiklos visus metus. Taip pat savivaldybė planuoja ir daugiau savivaldybei priklausančių objektų pritaikyti menininkų rezidenciniams tikslams.
 
Pasak N. Lendraičio, verslas atliepia savivaldybės skiriamą dėmesį kultūrai, įžvelgia tame pridėtinės vertes ir naujas galimybes. Daugiau apie Neringos planus kultūros srityje bus galima išgirsti konferencijos metu.
 
Konferencija bus transliuojama „Kultūros sala“ Facebook paskyroje lapkričio 26 d.
 
PROGRAMA
 
10.00 – 10.30 Neringos mero Dariaus Jasaičio pasveikinimas
Įžanginis pranešimas. Lietuvos Kultūros ministras Simonas Kairys

I DALIS. Patirtys
10.30 – 10.50 Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis: Kultūra miestų strategijose. Neringos atvejis.
10.50 – 11.10 Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila” direktorė Edita Lubickaitė: rezidencijų forma keičiant kūrybinių veiklų turinį ir aplinką.
11.10 – 11.30 Kompozitorius, prof. Giedrius Kuprevičius: Kultūros apimtis ir apimtys.
11.30 – 11.50 Rytis Zemkauskas: Kaunas pokyčių kelyje į Europos sostinę.

II DALIS. Įžvalgos
11.50 – 12.10 VDU prof. Šarūnas Liekis: Kultūrinis kapitalas Lietuvos užsienio politikoje. Ar yra įmanoma jo konversija?
12.10 – 12.30 VDU prof. Gintautas Mažeikis: Europos kultūros sostinių problemos ir iššūkiai
12.30 – 12.50 VDU prof. Vilma Žydžiūnaitė: Švietimas – kultūros podukra ar sesuo?
12.50 – 13.10 VDU prof. Lauras Bielinis: Yra kas bendro tarp politinės kultūros ir kultūros politikos?
13.10 – 14.00 Diskusija: ar kultūra keis mūsų šalį ir kaip? Moderuoja Linas Kontrimas