Jūrinių vėjo jėgainių parkui – grėsmė porai metų užstrigti teismuose

Rugsėjo 26 d. posėdžiavusi Kretingos rajono savivaldybės taryba nusprendė pateikti  jūrinio vėjo elektrinių parko vystymo Lietuvoje poveikio aplinkai vertinimo (PAV) išvadą tik tada, kai bus užtikrinta galimybė Kretingos rajonui pretenduoti į jūrinių vėjo jėgainių parko gamybos įmokos dalį, kurią šiuo metu numatyta skirti tik keturioms su jūra besiribojančioms savivaldybėms. Tuo metu Kretingos rajonas, per kurio teritoriją eis didžioji dalis su planuojamu vėjo elektrinių jūroje projektu susijusios infrastruktūros, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus į šią įmokos dalį nepretenduoja.

Nepakeitus teisės aktų, kyla grėsmė, kad šis itin svarbus projektas įstrigtų mažiausiai dvejiems metams – tiek laiko Kretingos rajono savivaldybei dėl projekto „stabdymo“ greičiausiai tektų bylinėtis teisme su „Ingnitis renewables“ bei PAV rengėjais.

„To nenorime ir nesiekiame. Priešingai – tiek aš, tiek Taryba esame UŽ jūrinių vėjo jėgainių parko statybas – tai išskirtinai svarbus projektas Lietuvai. Tačiau turime ginti mūsų rajono bei rajono bendruomenės interesus ir teises į minimą gamybos įmokos dalį. Pažymėtina, kad ji nebūtų vienkartinė, o rajono biudžetą papildytų reguliariai“, – pabrėžė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius.

Prieš kelerius metus Seimas ir Vyriausybė priėmė teisės aktus, numatančius, kad vėjo jėgainių parkų vystytojai kasmet pajūrio zonos savivaldybėms – Palangos miesto, Klaipėdos rajono, Klaipėdos miesto ir Neringos miesto – turės sumokėti dalį už elektros gamybą gautų pajamų. Vien iš „Ingnitis renewables“ vystomo parko kasmet bendrai į biudžetą jos  gautų apie 3 mln. eurų. Analogiška suma pasiektų iš numatyto statyti antrojo jūrinių vėjo jėgainių parko vystytojo, tad bendrai minėtos savivaldybės kasmet išsidalintų apie 5–6 mln. eurų.

„Deja, Kretingos rajono šiame sąraše nėra, nors šio parko infrastruktūra labiausiai ir palies būtent Kretingos rajoną: per mūsų rajono teritoriją eis didžioji dalis požeminių jungties kabelių – jungties ilgis Darbėnų seniūnijoje sudarys apie 15 kilometrų. Be to, ši jungtis turės ir 20 metrų apsauginę zoną, vadinasi, mes neteksime apie 30 hektarų miškų, dirbamos ar verslui ir turizmui plėtoti skirtos žemės“, – sakė A. Kalnius.

Pasak mero, su „Ingnitis renewables“ atstovais, PAV rengėjais, regiono savivaldybių merais, ministerija, Seimo nariais šiuo klausimu bendraujama jau daugiau nei pusmetį – tiek raštu, tiek ir neformalių pokalbių metu.

„Tikėjomės, kad pavyks šį klausimą mūsų rajono bendruomenės naudai išspręsti be didesnių kliūčių,  juolab kad tiek „Ingnitis renewables“  atstovai, tiek PAV rengėjai, tiek  Neringos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių merai teigia, kad mūsų išsakomi lūkesčiai yra visiškai suprantami ir teisėti. Klaipėdos rajono savivaldybės atsakymo dar laukiame, bet tikimės, kad ji pritars,  jog paramos įmoką galėtų pasidalinti ne 4-ios, kaip numatyta anksčiau, bet 5-ios savivaldybės, įtraukiant Kretingos.

Deja, dalyboms prieštarauja Palangos miesto savivaldybė, argumentuodama tuo, jog Kretingos rajono savivaldybė naudos gaus iš nutiestos jungties, nors iš tiesų gyventojai negalės ja naudotis.  Be to, palangiškiai vėjo jėgainių nė nematytų, o kretingiškių jų įrenginėjimą pajaustų savo kailiu – sunkioji technika, tiesiant kabelius, važiuotų per mūsų rajoną“, – aiškino meras.

Savivaldybės vadovas pažymėjo, kad anksčiau priimtą Vyriausybės nutarimą dėl 4-ių paramą gausiančių savivaldybių būtų galima nesunkiai pakeisti vos per 1–2 savaites.

„Tačiau svarbu, kad Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Palangos miesto ir Neringos miesto savivaldybės pripažintų Kretingos rajono savivaldybės teises  į paramą. Deja, kol kas to nėra. Nepaisant to, visais būdais kovosime už Kretingos rajono gyventojų teises – tikėdami Konstitucijoje įtvirtintu savivaldybių lygiateisiškumo principu, kreipėmės į Vyriausybę ir pačią Premjerę. Tikimės palankaus sprendimo, kitu atveju beliks eiti teisminiu keliu“, – pabrėžė A. Kalnius.

Albertas Barauskas