Jautrus žvilgsnis į M. K. Čiurlionio kūrybos visatą

Lapkričio 20 d. Panevėžio Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje (Kniaudiškių g. 34) vyko ypatingas literatūrinis-muzikinis vakaras „Žvilgsnis nuo aukštų bokštų“, kvietęs pasinerti į M. K. Čiurlionio kūrybos poetinį pasaulį.

Renginio metu savo talentu dalijosi Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorė Eleonora Koriznaitė ir muzikantas, kompozitorius Raimundas Januševičius.

Jaukioje, šviesos kupinoje aplinkoje žodis, muzika ir vaizdas susiliejo į vieną nedalomą meninį patyrimą ir itin gausiai susirinkusiems žiūrovams padovanojo emocijų kupiną vakarą.

Pradėdama susitikimą, E. Koriznaitė priminė, kad M. K. Čiurlionis buvo ne tik tapytojas ir kompozitorius – jo kūryboje gausu poetinės minties, jautrumo, metaforų, kasdienybės ir svajonių pynės. „Jis galėjo tapti ir puikiu literatu, jei tik nebūtų išėjęs per anksti“, – sakė aktorė, primindama, kad menininkas mirė sulaukęs vos 36-erių.

Viešnia pristatė jį kaip itin jautrų ir genialų kūrėją, kuris matė pasaulį tarsi iš aukštai, „lyg iš kosmoso“. „Žiūrint į M. K. Čiurlionio paveikslus girdi muziką, o klausant jo muzikos – regi jo paveikslus“, – sakė ji.

Aktorė jautriai ir subtiliai klausytojams perteikė M. K. Čiurlionio minčių gijas iš jo dienoraščių, laiškų, užrašų, kuriose atsiveria menininko mintys, nerimas, sapnai… Skaitomi tekstai leido pajusti vėjo šnarėjimą, jūros plakimą, upių tėkmę, miškų kvapą, laukų platybės, sapnų vaizdinius ir ilgesio melodijas, tapusias tiltu į M. K. Čiurlionio poezijos kupiną vidinį pasaulį.

Vakaro metu, kalbėdama apie jo kaip dailininko kelio pradžią, E. Koriznaitė įtraukė ir paties M. K. Čiurlionio prisiminimus, ir to meto spaudos recenzijas, kai jo tapybos darbai kai kuriems tautiečiams atrodė neįprasti, net keisti: „nelietuviška marsinė gamta“, „genialus diletantas“, „keistuolis“, „bepročio darbas“ – tokiais epitetais anuomet dalijosi dalis publikos ir kritikų. Tačiau būtent tie neįprasti, kosminiai, neapibrėžti vaizdiniai ir tapo jo išskirtinumo ženklu. Viskas pasikeitė atidarius 1907 m. Vilniaus lietuvių dailės parodą. Joje lankęsi rašytojai, dailininkai ir kultūros veikėjai ėmė žavėtis M. K. Čiurlionio originalumu, novatorišku žvilgsniu, emocijų įtaigumu.

E. Koriznaitė pasakojo apie jo asmenybės šviesą bei skaudų trapumą. Ji priminė, kad M. K. Čiurlionis dažnai dirbdavo iki išsekimo, kartais nepavalgęs, ilgomis dienomis nepailsėjęs. „Net  sapnuose gimdavo paveikslai ir melodijos, o nubudęs stengdavosi juos suspėti pagauti, užrašyti, nutapyti. Jis rinkosi ne gyvenimo patogumus, o kūrybos skrydį“, – kalbėjo aktorė. „Tai buvo žmogus, degęs savo kūrybos liepsnose. Dabar jis žiūri į pasaulį nuo pačių aukščiausių bokštų“.

Skaitymus papildė ir ypatingą atmosferą sukūrė R. Januševičiaus gitaros melodijos, organiškai įsiliejusios į skaitomus tekstus. Gitaros garsai skambėjo kaip tylus fonas menininko vizijoms, kartais, kaip švelni pasaka, kartais, kaip nerimastinga jūros banga, retkarčiais – kaip sapnas ar ilgesys, ieškantis savo pavidalo.

Renginio atmosferą praturtino bibliotekoje eksponuojama fotomenininko Arūno Revoto piešinių iš kavos tirščių paroda, sukurta M. K. Čiurlionio paveikslų motyvais. Ši unikali technika, Lietuvoje neturinti analogų, kur kava virsta spalva, tekstūra ir emocija, atliepė M. K. Čiurlionio vizijų pasaulį kitokiu, neįprastu žvilgsniu. Kavos spalvų ir čiurlioniškų motyvų sintezė leido žiūrovams dar giliau pasinerti į M. K. Čiurlionio kūrybos visatą ir virto vizualiu akompanimentu skambančiai muzikai ir prozai.

Renginys tapo jaukia ir prasminga menine patirtimi, leidusia klausytojams naujai atrasti M. K. Čiurlionį – ne tik kaip tapytoją ar kompozitorių, bet ir kaip subtilų poetinės kalbos meistrą. Šis vakaras tapęs švente visiems, ieškantiems įkvėpimo, grožio ir nepamirštamų kultūrinių akimirkų, organizuotas įgyvendinant tarptautinį projektą „Empowering Women through Community and Library Engagement“, iš dalies finansuojamą „The Europe Challenge 2025/26“ fondo lėšomis

Indrė Rapkevičienė