Jauniuk, šuok, dainūk ir niekad nepasidūk! – etnotradicijos gyvos

Gruodžio 9 dieną Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija tapo tikra Lietuvos ir Žemaitijos kultūros širdimi. Čia vyko išskirtinis švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) kultūrinės srities renginys – konferencija-etnopopietė „Jauniuk, šuok, dainūk ir niekad nepasidūk!“.

Į renginį susirinko visų Šilalės rajono mokyklų bendruomenės ir svečiai: Šilalės r. savivaldybės meras Tadas Bartkus, TŪM kultūrinės srities koordinatorė Vilma Grigalienė, Kvėdarnos kultūros namų vadovė Jūratė Augienė ir parapijos klebonas kunigas Edgaras Petkevičius. Susirinkusiems konferencijos-etnopopietės dalyviams sveikinimo žodį tarė svečiai bei gimnazijos direktorė Loreta Pociuvienė.

Ši popietė buvo ne tik šventė – tai gyvas priminimas, kad mūsų tradicijos, kalba ir papročiai yra vertybės, kurias privalome saugoti. Renginio metu tarp lektorių pranešimų skambėjo liaudiška muzika, atliekama Laukuvos Norberto Vėliaus, Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio ir Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijų kolektyvų. Jų dainos ir instrumentų garsai tarsi perkėlė visus į senąją Lietuvą, kur kiekviena melodija pasakoja istoriją. Žiūrovai ne tik klausėsi, bet ir lingavo, šypsojosi, jungėsi draugėn į dainą ar šokį.

Netrūko ir etnoimprovizacijų su minklėmis ir mįslėmis, kurias gudriai užminė mokytoja Gražina Pameditienė, o prie jos netikėtai prisijungė KU profesorius Rimantas Balsys. Konferencijoje buvo ir įdomių pranešimų: kunigas, profesorius, daktaras Saulius Stumbra kalbėjo apie tautinio ir religinio tapatumo dermę liaudiškojo pamaldumo praktikose. Pranešimas taip įtraukė klausytojus, kad net nesinorėjo grįžti į aktų salę, kur jaunimas su birbynės mokytoju Alvydu Vozgirdu atskleidinėjo tradicinių lietuviškų instrumentų paslaptis, jų kilmę ir reikšmę.

KU profesorius Rimantas Balsys pabrėžė etninės tapatybės svarbą šiandienos pasaulyje, akcentuodamas savasties išlaikymą visuomenėje, ypač jaunimo tarpe. Varnių regioninio parko kultūrologas Linas Šedvilas priminė, kodėl žemaičių kalba yra mūsų identiteto kertinis akmuo, ir patikrino jaunimo žinias žemaitiškai. Didelio susidomėjimo sulaukė pranešimas apie maisto paveldą, kurį pristatė Jokubaičių ekologinio ūkio savininkė Inga Jokubaitienė. Ji pasakojo, kaip senieji receptai ir tradiciniai produktai išlieka gyvi, perduodami iš kartos į kartą, kvietė ragauti pagal ponios prezidentienės Smetonienės receptą keptų spurgų, vaišino savo ūkyje gaminamais baltiškais sūriais ir pienu. Tai buvo ne tik teorija – salėje tvyrojo tikras žemaitiškos virtuvės aromatas, primenantis, kad maistas yra kultūros dalis.

Šis renginys tapo gyvu įrodymu, kad etnokultūra nėra praeitis – tai mūsų dabartis ir ateitis. Kvėdarnoje organizuota „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) kultūrinės srities konferencija-etnopopietė dar kartą parodė, jog bendruomenės susitelkimas, tradicijų puoselėjimas ir meilė savo kraštui gali sukurti nepakartojamą atmosferą ir ugdyti lietuviškos dvasios tapatumą mokiniuose bei visuomenėje.

Jurgita Skurdelienė