Jaunimas į šį miestą traukia net iš Vilniaus ir Kauno: vilioja patogumas ir karjeros galimybės

Sėkminga integracija į darbo rinką yra viena svarbiausių priežasčių, skatinančių rinktis gyvenimą viename ar kitame mieste. Užimtumo tarnybos duomenimis, mažiausias jaunimo nedarbas tarp didmiesčių fiksuojamas Šiauliuose. Ši tendencija pastebima ne pirmus metus. Šiaulių miesto įstaigų atstovai atskleidžia šio rodiklio priežastis ir vardija, kokios aplinkybės didina miesto patrauklumą.

15 minučių miestas

28-erių Laura Kaune atidarė savo maisto užkandinę. Aistrą maisto gamybai visą gyvenimą jautusi mergina, baigusi maisto technologo specialybę, verslą kurti nusprendė mieste, kuriame liko po studijų. Šiandien ji pasiryžusi savo užkandinę perkelti į kitą miestą. Esą jaučiasi pavargusi dėl milžiniškos konkurencijos, įnoringų klientų ir didelių verslo išlaikymo kaštų.

„Šių metų balandžio mėnesį mano užkandinė antrą kartą švęs atidarymą. Šį kartą Šiauliuose. Jaunimas atranda šį miestą kaip puikiai tinkantį verslo pradžiai. Konkurencija čia mažesnė, todėl galėsiu daugiau daugiau laiko skirti kūrybai“, – atvirauja maisto technologė.

Šių metų sausio mėnesio Užimtumo tarnybos duomenimis, registruotas jaunimo (16-29 m.) nedarbas Vilniaus mieste siekė 9,8 proc., Kaune – 11,7 proc., Klaipėdoje – 9,8 proc., Panevėžyje – 9,7 proc., Šiauliuose – 6,7 proc.

Šiaulių miesto savivaldybės vicemeras Justinas Švėgžda, paklaustas apie sėkmingą jaunimo integraciją į darbo rinką, atskleidžia, kad tam faktorių yra nemažai.

„Pirmiausia, istorinis mūsų palikimas kaip industrinio Lietuvos centro. Turime tikrai daug sėkmingai veikiančių įmonių. Per pastaruosius 10 metų Šiauliuose įsikūrė per tūkstantį naujų įmonių, o dirbančiųjų privačiame sektoriuje skaičius padidėjo dešimčia tūkstančių. Be jokios abejonės, gyvenamoji aplinka patraukli jaunimui, nes žmonės skaičiuoja savo laiką. Šiauliai siūlo 15 minučių miesto konceptą – per šį laiką būdamas viename miesto gale, gali nuvykti į kitą. Tai labai svarbi dedamoji. Kalbant apie kainas, paslaugų kainos Šiauliuose taip pat gerokai mažesnės, nei kituose didmiesčiuose“.

Pabrėždamas finansinį svertą, J. Švėgžda sako, kad Šiauliuose kur kas palankesnės būsto įsigijimo ir nuomos kainos. Tai patvirtina statistiniai duomenys. Nekilnojamo turto agentūros „Ober-Haus“ 2025 m. sausio mėnesio duomenimis, dviejų kambarių buto nuomos kaina Vilniuje vidutiniškai siekė 840 eurų per mėnesį, tuo metu Šiauliuose – 440 eurų. Perkant būstą, kainų skirtumas dar labiau išryškėja. Šių metų sausio mėnesio duomenimis, Vilniuje už kvadratinį metrą vidutiniškai buvo prašoma 4 325 eurų, Šiauliuose – 1 630 eurų.

„Svarbu pasakyti, kad atlyginimai tarp Vilniaus ir Šiaulių skiriasi procentais, o nekilnojamojo turto kaina skiriasi kartais. Atlyginimai tarp šių didžiųjų miestų skiriasi maždaug 20 procentų, o būsto kaina – 270 procentų“, – skaičiuoja vicemeras.

Sąlygas diktuoja darbuotojas

Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) generalinė direktorė Edita Grigaliauskienė pastebi, kad mieste yra ne viena priemonė, padedanti jaunimui motyvuotai pasirinkti karjeros kryptį, apsispręsti, koks profesinis kelias yra tinkamas ir patrauklus bei, pasirinkus studijas ar profesinio mokymo programą, įgyti praktinių žinių.

„Įgyvendinamos ankstyvojo profesinio ugdymo programos darželinukams bei pradinukams, nuosekliai ir sistemingai jau ne vienerius metus vykdomas karjeros ugdymas bei konsultavimas bendrojo lavinimo mokyklose. Į visus šiuos procesus jau kuris laikas labai aktyviai yra įsitraukusios Šiaulių miesto įmonės: dalijasi įžvalgomis, tendencijomis darbo rinkoje, kviečia pas save į pažintinius vizitus, priima šešėliavimui, laukia praktikoje Šiaulių mieste studijuojančių studentų ir moksleivių, skiria stipendijas, prisideda prie dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo. Bet svarbiausia yra tai, kad verslas, švietimo įstaigos ir savivalda ne tik susikalbame, bet ir kartu siekiame to paties tikslo, kad karjerai jaunimas rinktųsi Šiaulius“, – sako E. Grigaliauskienė.

Pašnekovė atskleidžia, kad šiuo metu Šiauliuose nėra sektoriaus, kuriame netrūktų darbuotojų. Tiesa, jauno žmogaus integraciją į darbo rinką dažniausiai lemia ne tik gebėjimas pasirinkti paklausiausią sritį.

„Žinoma, tendencijas reikia žinoti, jas suprasti, bet ne mažiau svarbios yra asmeninės savybės, motyvacija bei gebėjimas dirbti. Todėl, kad ir kaip nepopuliariai skambėtų, viskas priklauso nuo noro ir įdėtų pastangų, o Šiaulių miesto įmonės yra atviros besistengiantiems ir karjeros galimybių aktyviai ieškantiems jaunuoliams“, – teigia E. Grigaliauskienė.

Šiaulių PPAR atstovė sako, kad šiuo metu rinkoje sąlygas diktuoja darbuotojas, todėl, siekiant įsidarbinti, profesinė patirtis nėra esminis rodiklis.

„Šiaulių įmonės noriai priima studijuojantį jaunimą ir yra pasirengusios padėti greičiau bei tikslingiau pasirengti karjerai. Drąsiai galiu sakyti, kad Šiauliuose jaunimo perėjimas iš studijų į darbo rinką yra pakankamai greitas, svarbu tik kad jaunuolio profesinis pasirengimas atitiktų įmonių poreikius“.

Jaunimas skatinamas finansiškai

Pastebima, kad Šiaulių patrauklumą jaunimo atžvilgiu didina aukšta mokslo kokybė ir skiriama finansinė paskata. Aukštosios mokyklos studentas, aktyviai dedantis pastangas į akademinius rezultatus, gali gauti net iki 700 eurų siekiančią stipendiją.

„Šiaulių miesto savivaldybė turi savo stipendijų sistemą. Stipendijų suteikia ir pačios švietimo įstaigos – Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, Šiaulių kolegija, Šiaulių technologijų mokymo centras. Dalį stipendijų skiria Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Nepamirškime, kad studentai turi galimybę dirbti. Jaunas žmogus, gaudamas, pavyzdžiui, 700 eurų stipendiją ir dirbdamas savaitgalį, gali gyventi labai oriai“, – pastebi J. Švėgžda ir pabrėžia, kad tokių pavyzdžių žino.

Finansinė paskata suteikiama ne tik studentams. Miesto savivalda siūlo paramą trūkstamiems aukštos profesinės kvalifikacijos specialistams, pradėjusiems karjeros kelią Šiauliuose. Daugiau nei 100 profesijų atstovai, įsidarbinę miesto įmonėse, įstaigose ar institucijose, gali gauti iki 6 000 eurų paramą.

Pastebima, kad Šiaulių miesto savivaldybės inicijuotame Verslo projektų konkurse, kuriame dešimtyje paramos formų paraiškas gali teikti skirtingų amžiaus grupių verslininkai, jaunimas (18-29 m.) kasmet vis aktyvesnis. Geriausios verslo idėjos arba sėkmingiausi pradedantieji verslai gali gauti iki 16 600 tūkst. eurų paramą.

etaplius.lt, etaplius.tv