Įvyko Lietuvių kalbos draugijos XX suvažiavimas

Rugsėjo 26 dieną Vilniaus universitete įvyko Lietuvių kalbos draugijos XX suvažiavimas, kuriame tiesiogiai ir nuotoliniu būdu dalyvavo 138 nariai. Kadangi prieš suvažiavimą draugijos nariams buvo išsiuntinėta išsami veiklos ataskaita, draugijos pirmininkė prof. dr. Genovaitė Kačiuškienė per suvažiavimą apžvelgė ryškiausius draugijos darbu.

Darbai, kuriais verta didžiuotis

Suvažiavimo pradžioje tylos minute pagerbti amžinybėn išėję draugijos nariai, palikę gilų pėdsaką puoselėjant lietuvių kalbą.
Pirmininkė padėkojo trejus metus dirbusiai LKD tarybos nariams: prof. dr. Albinui Drukteiniui, Vidui Garliauskui, Birutei Goberienei, dr. Onai Laimai Gudzinevičiūtei, dr. Kęstučiui Kaminskui, doc. dr. Vitalijai Karaciejūtei, prof. dr. Irenai Kruopienei, Vilmai Leonavičienei, Algirdui Malakauskui, Aldonai Pauliukaitienei, akad. prof. habil. dr. Bonifacui Stundžiai, Vilijai Šemetienei, Ritai Urnėžiūtei, doc. dr. Vidui Valskiui. Taip pat draugijos valdybos nariamsdr. Kęstučiui Kaminskui, akad. prof. habil. dr. Bonifacui Stundžiai, Ritia Urnėžiūtei, doc. dr. Vidui Valskiui, revizijos komisijai, vadovaujamai doc. dr. Reginos Venckutės.

LKD valdybos iniciatyva pradėti rengti LKD skaitymai, internetinė viktorina. Atsiliepta į iniciatyvą rengti Metų žodžio ir Metų posakio rinkimus.

Pirmininkė pabrėžė, kad jau duoda vaisių 2017–2020 m. pasirašytos trys bendradarbiavimo sutartys (su Šiaulių rajono savivaldybės viešąja biblioteka, Kuršėnų Vytauto Vitkausko biblioteka ir asociacija „Lituanistų sambūris“).
„Turime nuolatinių talkininkų, su kuriais nesame pasirašę jokių sutarčių. Platinti informaciją apie viktoriną padeda Lietuvos bibliotekininkų draugija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Pasaulio lietuvių bendruomenė. Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai rengiami su Lietuvių kalbos institutu ir portalu „Alfa.lt“. Kartu su Valstybine kalbos inspekcija 2018 m. atlikome naujųjų mikrotoponimų tyrimą. Jo rezultatai pristatyti LKD XIX suvažiavime, Kultūros ministerijos renginyje, Kražiuose ir Kėdainiuose surengtose konferencijose, Telšių Žemaitės gimnazijoje, Vilniaus m. savivaldybėje“, – kalbėjo draugijos pirmininkė.

LKD vardas ne kartą minėtas žiniasklaidoje: žurnalo „Gimtoji kalba“ kronikos ir aktualijų skiltyse, šiauliečių leidinyje „Gimtoji kalba mokykloje“ (VI–IX) ir kt., apie LKD, jos veiklą, įvairius renginius rašė „Pasaulio lietuvis“, „Respublika“, „Mokslo Lietuva“, „Šiaulių kraštas“, „Šiaulių naujienos“, skelbė radijo ir TV laidos, ji viešinama Metų žodžio ir Metų posakio feisbuko paskyroje, „Lituanistų sambūrio“, Kalbos ir kultūros instituto „Lingua Lituanica“ svetainėse, rajonų spaudoje, savivaldybių ir įvairių kultūros institucijų svetainėse, feisbuko paskyrose ir kt.). Įdomių pokalbių su LKD nariais galima rasti svetainėje „Mano kraštas“ ir kt.

„Neįmanoma suminėti visų akademinės bendruomenės – LKD narių – publikacijų, garsinančių lietuvių kalbą Lietuvos ir užsienio moksliniuose leidiniuose. Daug puikių atsiliepimų spaudoje sulaukė LKD garbės pirmininko doc. dr. Aldono Pupkio knyga „Šviesuolis mokytojas Jokūbas Aržuolaitis“ (2018), džiaugiamės tarybos nario prof. dr. Albino Drukteinio neseniai išėjusia „Lietuvių kalbos skyryba. Taisyklės, komentarai, patarimai“, padėsiančia susipažinti su atnaujintomis lietuvių kalbos skyrybos taisyklėmis, – kalbėjo profesorė. – Valdybos ir tarybos nariai buvo dažni svečiai ar pranešėjai įvairiuose lietuvių kalbai skirtuose renginiuose įvairiuose Lietuvos kampeliuose. Dalyvauta Lietuvos Respublikos Seime surengtoje konferencijoje „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“, buvome kviečiami į VLKK posėdžius ir pasitarimus. Aktyviausi paskaitininkai ir pranešėjai: valdybos sekretorė Rita Urnėžiūtė, tarybos nariai dr. Ona Laima Gudzinevičiūtė, prof. dr.Albinas Drukteinis, Jurbarko skyriaus pirmininkė dr. Aušra Rimkutė-Ganusauskienė, dažna viešnia radijo ar televizijos kalbos laidose buvo tarybos narė prof. dr. Irena Kruopienė. Daug renginių ir įvairių projektų organizavo Kuršėnų, Kėdainių Mikalojaus Daukšos, Kelmės ir kt. skyriai.“

Pagerbti aktyviausieji

Už nuoširdų atsidavimą gimtajai kalbai, jos puoselėjimui per pastaruosius trejus metus VLKK įsteigta skulptūrėle „Sraigė“ (autorius Rokas Dovydėnas) ir diplomais apdovanotos trys LKD narės – valdybos sekretorė, „Gimtosios kalbos“ leidinio vyriausioji redaktorė Rita Urnėžiūtė, ilgametė Jurbarko skyriaus pirmininkė, LKD tarybos narė Aldona Pauliukaitienė, už lituanistinius renginius Panevėžio krašte ir krašto kalbininkų atminimo puoselėjimą aktyvi Panevėžio skyriaus pirmininkė, LKD tarybos narė Birutė Goberienė, taip pat „Gimtosios kalbos“ redaktorė Inga Mataitytė.

Seimo Švietimo ir mokslo, Kultūros komitetų padėkos raštai įteikti Panevėžio skyriaus narei Emilijai Gedraitienei, Kelmės skyriaus atkūrimo iniciatorei dr. Onai Laimai Gudzinevičiūtei, šiauliečiams Algirdui Malakauskui, Silvijai Baranauskienei, Aušrinei Rinkevičienei, Cecilijai Lapkuvienei, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo padėkos įteiktos LKD valdybos pirmininkei prof. dr. Genovaitei Kačiuškienei ir LKD Šiaulių skyriaus valdybos pirmininkui Algirdui Malakauskui, LKD padėkos už aktyvią visuomeninę veiklą lietuvių kalbos ugdymo baruose – prof. dr. Giedrei Čepaitienei, dr. Juozui Pabrėžai, dr. Stasiui Tumėnui ir Laimai Malakauskienei. Už aktyvią veiklą Kėdainių mero padėka įteikta Rytui Tamašauskui, VLKK padėka – Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyriaus pirmininkei Rūtai Švedienei. Per pirmuosius LKD skaitymus 2019 m. Seimo pirmininko padėkos raštu apdovanotas LKD garbės pirmininkas doc. dr. Aldonas Pupkis, 2018 m. lapkričio 29 d. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvių kalbos draugijos valdybos pirmininkės pavaduotojas akad. prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia buvo išrinktas Latvijos mokslų akademijos užsienio nariu, LKD Kelmės skyriaus pirmininkė Alma Paulauskienė paskelbta 2019 m. Kelmės rajono Metų mokytoja.
„Džiaugiamės puikia naujiena, kad 2020 metų Felicijos Bortkevičienės Kalbos premijos laureatu paskelbtas Lietuvių kalbos draugijos garbės pirmininkas doc. dr. Aldonas Pupkis“, – pabrėžė prof. Genovaitė Kačiuškienė.

Kuriasi nauji skyriai

Kaip pabrėžė pirmininkė, pastaruoju metu į draugiją įsitraukia nauji skyriai. „LKD skyrių pagausėjimą, galimas daiktas, lėmė kasmet, jau trejus metus iš eilės, LKD valdybos siunčiami kreipimaisi, skatinantys steigti LKD skyrius ar grupes, Pasaulio lietuvių bendruomenėms, Lietuvos savivaldybėms, įvairioms kultūros ir švietimo organizacijoms“, – sakė profesorė, pasidžiaugdama devyniais naujais skyriais.

Veiklos ataskaitoje apžvelgiama aktyvi skyrių veikla, surengti įdomūs renginiai, susitikimai.
Suvažiavime dalyvavęs Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis kalbėjo apie visuomenės svarbą rūpinantis valstybine lietuvių kalba ir padėkojo draugijai ir skyriams už bendrą veiklą puoselėjant vieną didžiausių tautos vertybių – kalbą.

Suvažiavime buvo nuspręsta, kad draugijos tarybą ir valdybą sudarytų skirtingi žmonės, nes iki šiol valdyba buvo renkama iš tarybos narių. Tad suvažiavimas patvirtino tarybos ir valdybos narius.

Suvažiavimas pagerbė aktyvius narius. Lietuvių kalbos draugijos valdybos padėkas įteiktos dėkoja Kelmės skyriaus pirmininkei Almai Paulauskienei už kūrybingus ir originalius Lietuvių kalbos draugijos renginius, suburiančius įvairių kartų ir įvairių profesijos žmones, Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyriaus pirmininkei Rūtai Švedienei už įkvepiančią, veržlią ir turiningą naujojo Lietuvių kalbos draugijos skyriaus veiklą, Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyriaus pirmininkės pavaduotojui Rytui Tamašauskui už aktyvią veiklą naujajame skyriuje, o ypač už vietovardžių tyrimą ir populiarinimą, Kalbos tvarkytojų grupės pirmininkei Daivai Beliokaitei už kūrybingumą, išradingumą ir ryžtą vienyti kalbos tvarkytojų bendruomenę, Kalbos tvarkytojų grupės sekretorei Dalytei Žukaitienei už kruopštų darbą, padedantį kurti darnią kalbos tvarkytojų bendruomenę, Kuršėnų skyriaus pirmininkei Vidai Ragauskienei už jaunatviškas, originalias ir prasmingas naujojo skyriaus veiklos idėjas, Šiaulių universiteto profesoriui habil. dr. Aloyzui Gudavičiui už nuolatinę paramą Lietuvių kalbos draugijos idėjoms ir nepamirštamas bendros veiklos akimirkas.

Į tikslą – su naujais darbais

„Ateities perpektyvoje reikėtų ir toliau vykdyti LKD įstatuose išsikeltus uždavinius, bendradarbiauti ir palaikyti glaudžius ryšius su valstybinėmis lietuvių kalbos institucijomis – VLKK, VKI, LKI ar panašia veikla užsiimančiomis draugijomis ir asociacijomis, rengiant bendrus projektus, atitinkančius LKD tikslus ir uždavinius, organizuojant Lietuvių kalbos dienas ir kt., toliau rengti „Metų žodžio“ ir „Metų posakio“ rinkimus, virtualiąsias LKD kalbos viktorinas, kasmetinius LKD skaitymus ir kt. Tačiau pagrindinis draugijos lūkestis ir noras – kiekvienoje savivaldybėje, taip pat pagal galimybes ir užsienio lietuvių bendruomenėse, turėti savo skyrius ar grupes, buriančias lietuvių kalbos mylėtojus ir plėtojančias draugijos veiklą, kaip jau minėta, siekiančias įgyvendinti pagrindinius LKD įstatuose iškeltus uždavinius, ypač atkreipiant dėmesį į kalbos jausmo ir tautinės savimonės ugdymą. Liūdna ir graudu, kad Lietuvos abiturientai sėkmingiau ir su didesniu noru bei atsidavimu laiko užsienio kalbos (ypač anglų) egzaminą, skeptiškai ir atsainiai vertindami gimtosios lietuvių kalbos egzaminą. Kaip matyti iš naujausių Nidos Poderienės mokinių požiūrio į gimtąją kalbą tyrimų (GK 2020, 8), kalbos jausmą ir tautinę savimonę reikia ugdyti jau nuo pirmųjų pradinės mokyklos klasių, kad būtų kuo mažiau mokinių, negebančių savo minčių ir jausmų reikšti lietuviškai, – apie ateities darbus sakė prof. dr. Genovaitė Kačiuškienė. – LKD iškilo būtinybė atnaujinti ir iš naujo patvirtinti LKD įstatus, kruopščiai parengtus tuometinio LKD valdybos pirmininko (dabar Garbės pirmininko) Aldono Pupkio 2005 metais – yra senstelėjusių dalykų: jau seniai nebėra Lietuvos aido, su valdyba daug diskutavome apie naujų suvažiavimo formų įteisinimą (pvz., esant būtinybei, nuotolinio suvažiavimo sušaukimo galimybę), gausėjant grupių ir LKD narių skaičiui – įteisinti galimybę rengti ATSTOVŲ SUVAŽIAVIMUS, kokią turi daugelis Lietuvos partijų. Tai reikėtų padaryti per ateinančius metus, kad draugijos XXI suvažiavime galėtume juos, virtualiai apsvarstę, patvirtinti.”

Pirmininkė pažymėjo, kad per ateinančius metus reikėtų pasistengti susilpninti lietuvių kalbos adresu metamo nihilizmo šešėlį (ką aš galiu, aš ir taip daug dirbu, kam to reikia ir pan.), tokį gajų dabartinėje visuomenėje.
„Tam pasiekti ir mums, lituanistams, LKD nariams, reiktų pasitempti, bandyti pasikeisti, atsinaujinti ir sumodernėti, atitrūkti nuo nepopuliarių tradicinių metodų, dažniau kalbos vartosenoje atsisakant gerai-negerai, galima-negalima, o pereinant prie įdomu, neįtikėtina, turtinga…. Tik taip mes atremsime liberaliosios kalbos politikos atstovų ir propaguotojų skleižiamas idėjas. Tam padėtų ir aktyvesnė LKD skyrių ir grupių veikla, narių atsinaujinimas ir atsijauninimas – juk ne tik smagu draugijos veikloje matyti jaunų žmonių – mokinių, studentų, jaunų specialistų ir kitų – veidus, bet ir matyti juose savo ateitį – ugdyti ir rengti pažangią, mąstančią, pozityviai gimtąją lietuvių kalbą vertinančią pamainą”, – kalbėjo profesorė. – Labai lauktume, kad draugijos nariai ne tik patys aktyviau dalyvautų įvairiuose LKD renginiuose (ypač jau minėtuose „Metų žodžio“ ir „Metų posakio“ rinkimuose, virtualiose viktorinose ir kt.), bet į juos įtrauktų ir savo mokinius, draugus, artimuosius, pažįstamus. Taip pat būtų labai maloni žinia ir akivaizdus ne tik moralinis, bet ir finansinis palaikymas, jei kiekvienas LKD narys užsiprenumeruotų ir skaitytų „Gimtąją kalbą“, dažniau apsilankytų ir panaršytų LKD FB paskyroje, pasiūlytų jiems naujesnės informacijos ar įdomesnės medžiagos…Kitaip tariant, nuoširdžiai dirbant bet kurį darbą ir turint noro tai daryti, visada rasis ir naujų idėjų, ir naujų lūkesčių.”