Įtraukusis migrantų ir pabėgėlių vaikų ugdymas: nuo tolerancijos iki socializacijos

Dėl politinės Europos situacijos kasmet Lietuvoje daugėja užsienio valstybių piliečių. Migracijos priežastys įvairios: karas, mokslai, darbo paieška. Stebima tendencija, kad daugėja imigrantų šeimų, su savo vaikais atvykstančių į Lietuvą. 2025 m. sausio 1 d. Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje iš viso gyvena 217 290 užsieniečių.

Lietuvoje, palyginus su kitomis Europos valstybėmis, migrantų, įskaitant ir vaikus, skaičius nėra labai didelis, bet pastaraisiais metais jis auga. Stebint šias tendencijas galima teigti, kad Lietuva tampa įvairiomis kalbomis kalbančių, skirtingo socialinio, kultūrinio statuso ir lūkesčių imigrantų prieglobsčiu. Visuomenė turi mokytis priimti naują realybę. Mokytojai kasdieniame darbe taip pat susiduriasu iššūkiais, kylančiais dirbant su mokiniais, atvykusiais iš skirtingų kultūrinių, religinių regionų. Pedagogųtikslas – padėti šiems vaikams adaptuotis Lietuvos kultūrinėje ir kalbinėje erdvėje, užtikrinti sklandų bei efektyvų migrantų vaikų ugdymą. Socialiniai, kultūriniai skirtumai kelia nemažai iššūkių, todėl didėja poreikis plėtoti pedagogų bei kitų ugdymo įstaigų specialistų kompetencijas.

Įgyvendinant Erasmus+  projektą „Įtraukusis migrantų ir pabėgėlių vaikų ugdymas: nuo tolerancijos iki socializacijos“ (angl. „Inclusive education of migrant and refugee children: from tolerance to socialization“), 2025 m. balandžio 7 – 11 dienomis Kauno šv. Roko mokyklos pedagogai dalyvavo darbo stebėjimo mobilume Maltoje, St. Nicholas College, Dun Manwel Attard mokykloje.

Šio projekto tikslas – susipažinti su tarptautine pabėgėlių ir migrantų vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, įtraukiojo ugdymo ir sėkmingos socializacijos gerąja patirtimi, pritaikyti ją savo mokykloje ir taip gerinti kitataučių vaikų ugdymo kokybę Kauno šv. Roko mokykloje bei Kauno regione. Siekiama sukurti įtraukiąją ugdymosi aplinką, užtikrinančią mažiau galimybių turinčių kitataučių lygias teises kokybiškai dalyvauti ugdymosi procese, mažinti atskirtį bei puoselėti įtraukties ir įvairovės vertybes.

Vizito metu  orientuotasi į keturias mobilumo veiklas.

Susipažinome su St. Nicholas College, Dun Manwel Attard mokyklos mokytojais, mokiniais, administracija. Apžiūrėjome mokyklos vidaus ir lauko erdves, aptarėme Kauno šv. Roko mokyklos formaliojo ir neformaliojo ugdymo specifiką. Penkias dienas vyko pamokų ir neformaliojo ugdymo veiklų stebėjimas. Prieš kiekvienos veiklos, pamokos stebėjimą organizuoti pokalbiai su pedagogais apie ugdymosi turinį, įvairių metodikų taikymą kitų kultūrų, religijų mokiniams. Mūsų mokyklos pedagogai stebėjo, kokios metodinės priemonės taikomos praktinėje  migrantų ir pabėgėlių vaikų ugdymo veikloje, sužinojo idėjų, kurias kūrybiškai integruos  mokykloje.

Diskusijų su užsienio partneriais metu aptarti dalykų mokytojų, neformaliojo švietimo mokytojų bendradarbiavimo klausimai ir aktualijos. Mobilumo dalyviai susipažino su teisiniais dokumentais, reglamentuojančiais migrantų ir pabėgėlių mokinių formalųjį ir neformalųjį ugdymą Maltoje. Taip pat buvo aptartos kitataučių įtraukiojo ugdymo ir socializacijos strategijos, metodikos, pedagogų bendravimo ir bendradarbiavimo su migrantų ir pabėgėlių šeimomis, kitų institucijų darbuotojais patirtys.

Kasdien vyko refleksijos, mobilumo rezultatų sklaidos aptarimas, darbo stebėjimo  apibendrinimas, diskutuota apie praktiniame darbe kylančius ugdymo proceso iššūkius.

Mobilumo projektas, tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiavimas suteikė pedagogams galimybes praktiškai stebėti užsienio pedagogų, dirbančių su specialiųjų poreikių mokiniais, ugdomąją veiklą, mokytis darbo vietoje, keistis gerąja patirtimi. Dalyvavimas tarptautiniuose kvalifikacijos tobulinimo renginiuose, institucinis tarptautiškumo stiprinimas yra svarbus siekiant užtikrinti mokyklos konkurencingumą. Pedagogai įgijo kompetencijų, susijusių su profesiniu veiklos profiliu. Pagerėjo supratimas apie kitų šalių švietimo, ugdymo, politikos, socialinę, kalbų, kultūrų įvairovės praktiką bei gebėjimas tinkamai į ją atsižvelgti. Pedagogai turėjo galimybę pagilinti užsienio kalbų žinias. Sustiprėjo motyvacija ir pasitenkinimas kasdieniu darbu.

Įgytą naują empirinę patirtį, idėjas atsakingai integruosime projektinėje veikloje, į kurią planuojama įtraukti mūsų mokyklos, kitų švietimo įstaigų bendruomenes bei socialinius partnerius.

Erasmus+ projektą finansuoja Europos Sąjunga.

Nomeda Ramaškaitė-Jankuvienė, Asta Kazlauskaitė-Čepienė, Sonata Gavutienė, Kauno šv. Roko mokyklos pedagogės