Įtraukaus švietimo pamokos iš JAV: kaip specialusis ugdymas tampa visos visuomenės vertybe

Rugsėjo pabaigoje aštuoni Lietuvos švietimo sistemos atstovai dalyvavo JAV Valstybės departamento tarptautinėje mainų programoje „Enhancing Special Education – A Project for Lithuania“, kurios tikslas – gilinti supratimą apie įtraukties principus ir pažinti JAV specialiojo ugdymo politiką bei praktiką.

Tarp programos dalyvių – Plungės specialiojo ugdymo centro direktorė Kamilė Kundrotaitė-Astreikienė ir konsultavimo skyriaus vedėja Gintarė Vičienė, prisidėjusios prie Lietuvos delegacijos, aplankiusios įvairias švietimo institucijas Vašingtone, Baltimorėje ir Mineapolyje. Stažuotės metu lankytasi JAV Švietimo departamente, Meridian tarptautiniame centre, Bethel universitete ir dvylikoje įvairaus profilio ugdymo įstaigų – nuo pradinės mokyklos iki aukštojo mokslo institucijų.

JAV specialiojo ugdymo sistema – aiški, nuosekli ir paremta įstatymu

Pirmoji programos dalis vyko Vašingtone, kur delegacija susipažino su JAV švietimo politika. Pristatyta Amerikos specialiojo ugdymo teisinė sistema, kuri sudaro aiškų pagrindą įtraukčiai ir užtikrina pagalbą kiekvienam vaikui – nuo ankstyvosios pagalbos iki mokymosi aukštojoje mokykloje.

Ši sistema išsiskiria aiškumu, nuoseklumu ir stipriu teisiniu pagrindu, leidžiančiu kiekvienam vaikui mokytis pagal savo galimybes ir gauti reikiamą paramą. JAV specialiojo ugdymo modelis grindžiamas federaliniu įstatymu Individuals with Disabilities Education Act (IDEA), kuris užtikrina kiekvienam vaikui teisę į nemokamą, kokybišką ir individualizuotą išsilavinimą. Pagal šį įstatymą kiekvienam mokiniui, turinčiam specialiųjų poreikių, rengiamas individualus ugdymo planas (IEP), o jo įgyvendinimą prižiūri visa specialistų komanda – mokytojas, specialusis pedagogas, tėvai, psichologas, logopedas ir mokyklos vadovas.

Vienas kertinių sistemos principų – Child Find, įpareigojantis ne tik mokyklas, bet ir sveikatos bei socialinių paslaugų įstaigas aktyviai identifikuoti, vertinti ir užtikrinti pagalbą kiekvienam vaikui, galinčiam turėti ugdymosi sunkumų. Pagal IDEA ankstyvąją pagalbą kūdikiams ir mažiems vaikams teikia sveikatos bei ankstyvosios priežiūros sistema, o specialusis ugdymas nuo trejų iki dvidešimt vienerių metų užtikrinamas per švietimo sistemą.

Ši sistema veikia kaip vientisa grandinė – nuo sveikatos priežiūros iki švietimo institucijų. Pagalba vaikui pradedama teikti dar tada, kai ji gali pakeisti jo raidą – ne tada, kai sunkumai jau įsitvirtinę. Toks požiūris leidžia vaikui augti visavertiškai, o švietimo bendruomenei – kurti aplinką, kurioje įtrauktis tampa realybe, o ne siekiu. Šiuos principus delegacija galėjo išvysti praktiškai apsilankiusi Vašingtono mokyklose.

Kai įtrauktis tampa kasdienybe

Lietuvos švietimo atstovai lankėsi District of Columbia Public Schools sistemos mokykloje – Brightwood Elementary School.

Brightwood pradinėje mokykloje stebėtos pamokos atskleidė, kaip įtrauktis veikia realybėje: klasėje dirba du mokytojai – pagrindinis ir specialusis pedagogas. Taikomas „Co-Teaching“ modelis užtikrina, kad kiekvienas mokinys gautų reikiamą pagalbą, o pamokos būtų dinamiškos, gyvos ir orientuotos į rezultatą. Mokytojai dirba komandoje, grįstoje partneryste ir pasitikėjimu – kiekvienas prisideda prie bendro tikslo savo stiprybėmis. Jie nuolat keičiasi vaidmenimis, stebi vieni kitų darbą, reaguoja į mokinių poreikius ir pritaiko užduotis realiu laiku. Atvira diskusija, nuolatinis grįžtamasis ryšys ir pagarbus bendravimo tonas kuria aplinką, kurioje mokiniai jaučiasi vertinami, o mokytojai – pasitikėjimo verti profesionalai. „JAV mokytojas pirmiausia mato žmogų, o ne sutrikimą. Kalbama ne apie tai, ko vaikas negali, o apie tai, ką jis gali ir kaip jam padėti atsiskleisti“, – pabrėžia Plungės specialiojo ugdymo centro direktorė.

Baltimorė: kai įtrauktis virsta bendruomenės kultūra

Po įkvepiančių susitikimų Vašingtone delegacija tęsė kelionę į Baltimorę – miestą, kuriame įtrauktis įgauna apčiuopiamą formą.

Delegacijos nariai lankėsi Maryland School for the Blind, vienoje seniausių ir kartu moderniausių JAV švietimo įstaigų. Šioje mokykloje ugdomi regos ar kompleksinių sutrikimų turintys mokiniai, o aplinka sukurta taip, kad skatintų jų savarankiškumą – nuo taktilinių įrengimų ir garsinių orientyrų iki kalbančių įrenginių bei „Brailio“ ekranų. Tai ne tik mokykla, o gyvenimo laboratorija. Vaikai čia mokosi ne tik akademinių dalykų, bet ir savarankiško gyvenimo įgūdžių: gaminti, planuoti biudžetą, naudotis viešuoju transportu.

Šios mokyklos stiprybė – komandinis darbas ir bendruomeniškumas. Mokytojai, terapeutai, psichologai, tėvai ir savanoriai dirba išvien. Pagalba vaikui nėra vien specialisto atsakomybė – tai bendras rūpestis. Ši patirtis aiškiai atskleidė, kad įtrauktis JAV nėra programa, o gyvenimo būdas, grindžiamas pasitikėjimu, pagarba ir orumu.

Ne mažiau įkvepianti buvo pažintis su Chimes School, kur ugdomi 5–21 metų mokiniai, turintys intelekto, sudėtingų raidos, elgesio ir emocinių sutrikimų.
Kiekvienam jų kuriama struktūruota, asmeninių poreikių pagrindu sudaryta programa, padedanti lavinti ne tik akademinius gebėjimus, bet ir socialinius bei savitvarkos įgūdžius. Ugdymo procesas grindžiamas nuosekliu darbu ir bendradarbiavimu – šeimos, mokytojų, psichologų bei terapeutų vienybe.

Klasėse nėra vietos skubėjimui ar spaudimui. Kiekviena diena – mažas žingsnis į priekį, o didžiausia vertybė – pastangos, kurios tampa sėkmės matu. Ugdymo procesas grindžiamas nuoseklumu, kantrybe ir šeimos, mokytojų bei pagalbos specialistų bendradarbiavimu. Kiekvienas mažas žingsnis čia laikomas pasiekimu – tai vieta, kur vertinama pastanga, o ne rezultatas.

Mineapolis: nuo įtraukties klasėje iki universiteto auditorijų

Trečioji programos dalis vyko Minesotoje, kur delegacija lankėsi įvairiose švietimo įstaigose – White Bear Lake Area Schools, Quora Education Center, Hmong College Prep Academy ir Bethel universitete.

Šiose institucijose pristatytos pažangios praktikos, paremtos Universal Design for Learning (UDL), SETT Framework ir QIAT Indicators principais. Tai metodai, padedantys mokytojams planuoti ugdymo procesą taip, kad mokiniai galėtų pasiekti tikslus skirtingais būdais – per technologijas, praktinę veiklą ar socialinį bendradarbiavimą.

Ypatingą įspūdį paliko White Bear Lake Area Schools – švietimo rajonas, jungiantis apie dvidešimt ugdymo įstaigų nuo ankstyvojo ugdymo iki pereinamojo (transition) lygmens.
Visa sistema čia veikia pagal UDL principus: mokymasis pritaikomas kiekvienam, o aplinka kuriama taip, kad kliūčių būtų kuo mažiau. Mokytojai tampa ne žinių transliuotojais, o mokymosi architektais, kurie kuria sąlygas, leidžiančias kiekvienam vaikui patirti sėkmę.

Aukštasis mokslas be barjerų

Vizitas į Bethel universitetą tapo tikra stažuotės kulminacija – patirtimi, kuri paliko gilią žmogišką prasmę. Šiame universitete veikianti BUILD programa (Bethel University Inclusive Learning and Development) atveria galimybes jaunuoliams su intelekto sutrikimais studijuoti, gyventi bendrabutyje ir dalyvauti visaverčiame akademinės bendruomenės gyvenime.

Ypatingą įspūdį paliko Grace, studentė su Dauno sindromu, kuri vedė ekskursiją po universitetą, pristatydama auditorijas, bendrabučius ir erdves, kuriose vyksta studentų gyvenimas. Jos ramus pasitikėjimas, iškalba ir nuoširdumas atskleidė tikrąjį įtraukties veidą – kai žmogui suteikiama galimybė būti matomam, girdimam ir vertinamam už tai, kas jis yra.

BUILD programos stiprybė – bendrystė, pasitikėjimas ir augimas. Studentai-mentoriai padeda savo bendraamžiams su negalia planuoti studijas, dalyvauti paskaitose ir socialiniuose renginiuose, tačiau kartu mokosi ir patys – suprasti, priimti, bendradarbiauti. Tokiu būdu įtrauktis universitete tampa ne pagalbos forma, o abipusiu mokymosi procesu, stiprinančiu visą bendruomenę. Ši patirtis paliko gilų įspūdį visiems delegacijos dalyviams – ji parodė, kad aukštasis mokslas gali būti atviras kiekvienam, kai vadovaujamasi ne išimtimis, o tikėjimu žmogaus galimybėmis.

Įžvalgos Lietuvai: nuo sistemos – prie kultūros

Ši stažuotė aiškiai parodė, kad JAV švietimo stiprybė slypi ne struktūrose, o kultūroje. Amerikoje vaikas – visos bendruomenės atsakomybė, o įtrauktis – ne projektas, o kasdienybė. Mokytojai turi laisvę kūrybiškai rinktis būdus, kaip geriausiai atliepti skirtingus mokinių poreikius, tačiau kartu prisiima ir atsakomybę už kiekvieno vaiko sėkmę. Tai ne kontrolės, o pasitikėjimo sistema, kur kiekvienas bendruomenės narys jaučiasi svarbus.

Lietuvoje jau matyti teigiamų pokyčių, tačiau siekiant tvarios įtraukties kultūros, būtina stiprinti komandinius ryšius, pasitikėjimą mokytoju bei bendradarbiavimą tarp šeimų ir specialistų.

Ši patirtis priminė, kad tikrasis pokytis prasideda ne nuo įstatymų ar dokumentų, o nuo požiūrio – kai kiekvienas švietimo dalyvis tiki, jog įtrauktis nėra pareiga, o vertybė, kuri augina visą visuomenę.

Plungės specialiojo ugdymo centro direktorė Kamilė Kundrotaitė-Astreikienė ir Konsultavimo skyriaus vedėja Gintarė Vičienė