Istorijų opera „Klaipėda“: muzikos kalba papasakota legenda apie Mažosios ir Didžiosios Lietuvos suvienijimą

III Tarptautinis Klaipėdos festivalis Pauliaus Lindenau elinge pristatęs istorijų operą „Klaipėda“, dedikuotą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui, tarsi dar kartą meno kalba Mažąją Lietuvą prijungė prie Didžiosios. Daugiau nei du metus šią išskirtinę premjerą ruošęs Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras sulaukė daugybės ovacijų!

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro užsakymu šią operą rašė net keturi pajūrio kompozitoriai: Loreta Narvilaitė (pirmą veiksmą), Vladimiras Konstantinovas (antrą veiksmą bei prologą ir epilogą), Donatas Bielkauskas ir Kristijonas Lučinskas (trečią veiksmą). Libretą parašė Arvydas Juozaitis. Spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, režisierius Gytis Padegimas, scenografė ir kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė, choreografė Aušra Krasauskaitė.

Istorijų operos „Klaipėda“ režisierius G. Padegimas sako šiuo pastatymu į Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos įvykius norėjęs pažvelgti tarsi į legendą. „Ne tai, kad norėtume atkurti istorinius veikėjus, tikslias datas… Istorijų opera „Klaipėda“ taiko ne į istorinių įvykių atkartojimą, bet į legendos pristatymą. Man labai graži pirmoji istorijų operos „Klaipėda“ libreto autoriaus Arvydo Juozaičio remarka: „Per rūką matosi Klaipėdos bažnyčių smailės“. Ir mes, istorijų operos kūrėjai, praėjus šimtmečiui šią istoriją matome tarsi per rūką“, – sako G. Padegimas.

Choreografė A. Krasauskaitė pasakojo, kad kūrybinio proceso didžiausiu iššūkiu tapo būtinybė scenoje sujungti ir suvaldyti daugybę žmonių. Juk premjera apjungė ne tik KVMT orkestrą, chorą, solistus, baleto trupę, bet ir Klaipėdos etnokultūros centro folkloro kolektyvas „Alka“ (vadovai Elena Šalkauskienė ir Jonas Kavaliauskas). „Labai džiaugiuosi, kad galiu kurti choreografiją istorijų operai „Klaipėda“, kuri,tarsi gimtadienio dovana, skirta mano miestui! Didžiuojuosi ir sveikinu“, – sako A. Krasauskaitė.

Vienas ryškiausių šioje istorijoje – iš Didžiosios Lietuvos atvykęs buvęs knygnešys, žvalgybininkas Jonas Polovinskas-Budrys. Šio vaidmens ėmėsi neseniai kaip Vandenis operoje „Undinė“ atlikęs Valdas Kazlauskas. Labai svarbų Lietuvos Respublikos ministro pirmininko Ernesto Galvanausko vaidmenį parengė solistas Aurimas Raulinavičius. Istorijų opera „Klaipėda“ sujungė visą būrį ryškių šalies istorijos asmenybių: evangelikų kunigas Vilius Gaigalaitis – solistas Šarūnas Juškevičius, Klaipėdos sukilimo politinis vadovas Erdmonas Simonaitis – solistas Šarūnas Šapalas, spaustuvininkas Martynas Jankus – solistas Mindaugas Rojus, M. Jankaus dukra Elzė – solistė Rosana Štemanetian, jaunoji rašytoja Ėvė Simonait (Ieva Simonaitytė) – solistė Ernesta Stankutė, jos mama Ėtmė Simonait – solistė Rita Petrauskaitė, Šaulių sąjungos pirmininkas Vincas Krėvė-Mickevičius – solistas Kęstutis Nevulis, vienas iš sukilimo vadų Mikas Bajoras – solistas Virginijus Pupšys. Labai įdomus personažas Mėmelio prefektas Gabrielis Žanas Petisnė – partiją atliko jaunas ir labai perspektyvus solistas Giedrius Gečys, Petisnė moteris, kuriai Klaipėda pasaulio užkampis – solistė Beata Ignatavičiūtė. „Daug ryškių, įdomių solistų nedideliuose vaidmenyse ar net epizoduose, nes prie sukilimo prisidėjo daug istorinių asmenybių. Veikiausiai toks buvo libreto autoriaus Arvydo Juozaičio sumanymas – pristatyti plačią asmenybių panoramą nesusitelkiant ties vienu, nes kone kiekvienas iš šių veikėjų vertas atskiro romano ar operos“, – atskleidė G. Padegimas.

Beje, istorijų operoje „Klaipėda“ šalia istorinių asmenybių pasirodo lyg „vietos dvasių“ įsikūnijimai, kaip, pavyzdžiui, atgimsta skulptūra Taravos Anikė – Yuliia Kovalenko, šišioniškių tarmę mokanti Vaida Galinskienė tapo Šišioniškių dvasia.

B. Ukrinaitės scenografija visada išskirtinė savo lengvumu, tvarumu ir gilia prasme. Tokia ir skirta istorijų operai „Klaipėda“. Scenoje galima išvysti ir tarsi seno tilto kuorus, ne vieną šimtmetį gludintus vandens, „vienakoję“ arką iš natūralaus medžio ir kt. „Arka be kojos – kaip naujas žingsnis. Arka susideda iš visų dėl šio istorinio įvykio kovojusių žmonių, jų asmeninių dramų ir aukų. Ši arka – tarsi mūsų žemė“, – pasakoja B. Ukrinaitė.

Istorijų operos „Klaipėda“ finaline nuskambėjo rašytojos Ėvės Simonait (Ievos Simonaitytės) žodžiai „Mes esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva!“, kurie užrašyti ir ant Klaipėdoje stovinčio paminklo vieningai Lietuvai „Arka“ (skulptorius Arūnas Sakalauskas, 2003). Būtent čia susirinko visi gausūs spektaklio veikėjai. Operos finalas – tarsi bendras istorinių asmenybių pagarbinimas ir šalies vienybės, kuri šiuo metu ypač svarbi, pripažinimas.