Išsaugokime garbių ir šviesių žmonių atmintį

Teigiama, kad šiandieniniam jaunimui Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas toks pat tolimas įvykis, kaip Žalgirio ar Saulės mūšis. Valstybingumo datas primenančios šventės neretam atrodo neįdomios…Ar šioje srityje galima savanorystė? Jei taip, kaip? Mintimis dalijasi Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

Savanorystė labai svarbi kiekvienoje srityje, o ypatingai, jei ji tampa kiekvieno žmogaus laisvu pasirinkimu gražinti mūsų aplinką, rūpintis savo kraštu bei valstybe. Lietuvos istorijoje savanorystė suvaidino labai svarbų vaidmenį svarbiausiais mūsų valstybės momentais: prisiminkime Nepriklausomybės kovų savanorius, partizanų pasiaukojimą, 1990-tuosius ar 1991-uosius metus, kai su užsidegimu ir atsakomybe gynėme Laisvos Lietuvos idėją ir siekį. 

Šimtmečius mūsų tauta stojo už Lietuvos laisvę ir už savo krašto stiprinimo idėją niekieno neverčiama ar už tai nesitikėdama jokio atlygio. Tų žmonių pasiryžimas ir indėlis į Lietuvos valstybingumą – be galo brangus ir iki šių dienų lydi mus būdamas gyvu pavyzdžiu šiandienos pasirinkimams.

Todėl šiandienos savanorių pareiga – išsaugoti tų garbių ir šviesių žmonių atmintį, o kartu su ja – į pirmąsias gretas iškelti nuo seno mus visus vienijusį tikslą – puoselėti geresnės, gražesnės ir stiprios Lietuvos troškimą. O Lietuvai svarbios istorinės datos – puiki proga išreikšti dėkingumą visiems, kurie veikė ar veikia vedini idealų ir meilės savam kraštui.