Išmaniosios technologijos keičia bibliotekų veiklą ir bibliotekininkų vaidmenį

Kalvarijos savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė

Kalvarijos savivaldybės viešoji biblioteka įkurta 1937 m. Šiuo metu gyventojams paslaugas teikia 10 kaimo filialų ir viešoji biblioteka. Dirba 28 darbuotojai. Bibliotekos fonduose – 76786 vnt. dokumentų. Paslaugomis per metus naudojasi daugiau kaip 86 tūkst. lankytojų. Vartotojams skirti viešosios interneto prieigos taškai, kuriuose 59 kompiuterizuotos darbo vietos. Per metus suorganizuojama daugiau kaip 900 įvairių teminių renginių. Su šios bibliotekos direktore Laima Karpavičiene ir kalbamės apie šiandieninius bibliotekos iššūkius, padeda ar išlikimo grėsmę kelia išmaniosios technologijos, finansavimą ir renginius.

Gerbiama Laima, per pastarąjį dešimtmetį į mūsų gyvenimą įsiveržė išmaniosios technologijos. Informaciją renka ir neretai rengia dirbtinis intelektas. Kaip šių technologijų įsiveržimas keičia bibliotekų veiklą? Ryškiausi Jūsų vadovaujamos Kalvarijos savivaldybės viešosios bibliotekos pokyčiai?

Keičiasi bibliotekininko vaidmuo. Jis tapo darbuotoju ne tik siūlančiu  knygas, periodiką, bet ir rengiančiu  skaitmeninių kompetencijų ugdymo programas įvairioms amžiaus grupėms, teikiančiu  individualias konsultacijas, vykdančiu įvairias edukacijas. Informaciją renkant ar rengiant dirbtiniam intelektui, daugiau dėmesio darbuotojas gali  skirti informacijos patikimumo vertinimui arba atvirkščiai – DI gali padėti analizuoti didelius informacijos kiekius ar kurti santraukas, o sutaupius laiko, visą dėmesį darbuotojas gali  skirti tiesioginiam bendravimui su lankytoju.

Be abejo, kinta ir mūsų  bibliotekos, kaip institucijos, veiklos. Elektroninės bibliotekos suteikia prieigą prie tūkstančių dokumentų be fizinio apsilankymo – skaitytojai gali užsisakyti, rezervuoti ar pratęsti knygas internetu. Prie bibliotekos įrengti knygomatai ir leidinių grąžinimo dėžė.

Bendradarbiaujame su Lietuvos audiosensorine biblioteka, skoliname skaitmeninius garsinius leidinius vartotojams  dėl sveikatos sutrikimų,  negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto. Socialinių tinklų pagalba įstaigos  veiklų viešinimas tapo greitas ir efektyvus…

Dirbtinio intelekto aktyvesnis naudojimas didina ir skaitmenizacijos poreikį. Kuo skaitmenizacija naudinga Jūsų biblioteka? O gal ji kelia bibliotekų išlikimo grėsmę?

Manau,  kad biblioteka bet kokia forma išliks, nors vis daugiau gyvenimo sferų palaipsniui persikelia į elektroninę erdvę. Skaitmeninimas užtikrina informacijos išsaugojimą ir didesnį prieinamumą. Tai naudinga kiekvienai bibliotekai.  Šiuo metu bibliotekos disponuoja ribotais metaduomenimis, nors tiksliai informacijai gauti (apdoroti) DI  reikalingas visas knygos tekstas skaitmeniniu formatu. Leidinių skaitmeninimas „skinasi kelią“, sąlyginai sparčiai.  Kol kas tai pagalba bibliotekai, jos vartotojui – grėsme kol kas nepavadinčiau.

Buvo laikai, kai bibliotekos apgailestaudavo, kad nepakanka lėšų laikraščiams ir žurnalams užprenumeruoti, naujoms knygoms įsigyti. Galbūt ši situacija pagerėjo? Kaip pasikeitė bibliotekų finansinė padėtis, palyginti su buvusią prieš, tarkime, penkerius metus?

Kalvarijos savivaldybė nedidelė netik užimama teritorija, bet ekonomiškai nėra aktyvi. Tad kultūra finansuojama pagal turimas galimybes: kasmet finansavimas didėja (galbūt ne tiek, kiek reikėtų ar norėtųsi). Prisidedama prie projektinio finansavimo, įvairių veiklų, iniciatyvų  įgyvendinimo…

Netrumpą laiką, kitiems kultūros darbuotojams didinant atlyginimus, bibliotekininkai likdavo, galima sakyti, paskutiniai. Jų atlyginimai būdavo mažesni nei kitų kultūros darbuotojų. Gal situacija kiek pasikeitė?

Paskutiniuosius penkerius metus kultūros darbuotojų darbo užmokestis tikrai kilo. Tai priklausė nuo regiono, pačių specialistų kvalifikacijos, darbo stažo, užimamų pareigų ir pan.

Nuo ko priklauso bibliotekos finansavimas: nuo savivaldybės tarybos sprendimų ar centrinės valdžios?

Kalvarijos savivaldybės viešoji biblioteka – biudžetinė įstaiga. Jos savininkas savivaldybė. Pagrindinė veikla finansuojama iš jos biudžeto, bet yra ir kiti finansavimo šaltiniai (valstybė, projektai, įvairūs fondai ir pan.)

Pastaruoju metu kultūroje daug projektinės veiklos. Ką manote apie šį barą? Gal galite pateikti vieną – kitą pavyzdį ir pasidalyti, kaip jis pakeitė biblioteką, jos veiklą?

Bibliotekai, turinčiai ribotas biudžetines lėšas, projektinė veikla svariai prisideda prie strateginių tikslų įgyvendinimo, iš esmės pakeisdama bibliotekinio darbo kokybę.

Jau nacionaliniai projektai „Bibliotekos pažangai“ (2008–2012) ir „Bibliotekos pažangai 2“ (2013–2016 m.) turėjo labai didelę įtaką bibliotekų raidai visoje šalyje, o 10 filialų turinčiai ir viešosios bibliotekos statusą  įgijusiai tik  2000 m. –  Kalvarijos savivaldybės viešajai bibliotekai tai buvo neįkainuojama. Buvo išspręsta prieigos prie kompiuterio ir interneto problema visoje savivaldybėje, įveikta kaimo filialų technologinė atskirtis, išsiplėtė bibliotekos misija ir vaidmuo, sustiprėjo veiklos efektyvumas, išsiplėtė teikiamų paslaugų spektras ir t.t.

Projektai, kardinaliai pakeitę Kalvarijos savivaldybės viešosios  bibliotekos ir filialų  raidą – investiciniai projektai: 2014 m. baigtas įgyvendinti projektas „Kalvarijos savivaldybės viešosios bibliotekos: Akmenynų, Brukų, Liubavo, Jungėnų, Sangrūdos filialų patalpų pritaikymas visuomenės poreikiams“ (finansuotas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės lėšomis). Pastarojo įgyvendinimo metu atlikti visi būtini minėtų filialų remonto darbai, atnaujinti baldai…

Projektas „Kalvarijos savivaldybės viešosios bibliotekos patalpų pritaikymas bendruomenės poreikiams (įgyvendinamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas” įgyvendinimo priemonę „Modernizuoti savivaldybių kultūros infrastruktūrą”.) Bendra projekto vertė 946 013 Eur. Įgyvendinant projektą pertvarkytas pastato išplanavimas, padidintas jo bendrasis plotas, atliktas remontas, senos katilinės vietoje, iškilo erdvus statinys – salė renginiams, mokymams, parodoms organizuoti, informacijos ir kraštotyros skyrius, edukacinė erdvė. Įsigyta reikalinga apšvietimo, garso ir vaizdo, kompiuterinė įranga, baldai. Lankytojų patogumui įrengta knygų grąžinimo dėžė, leidžianti palikti leidinius patogiu lankytojui metu.

Puoselėjant ir populiarinant etninę kultūrą ir tradicijas Kalvarijos krašte, įgyvendinta virš 10-ies   projektų , kurie  sujungė tokias temas: etninės kultūros sklaida Sūduvos regione, Kalvarijos praeitis, senoji krašto skulptūra, Kalvarijos krašto dvarvietės, kaip nauji turistų traukos objektai ir pan. Kalvarijos savivaldybės viešoji biblioteka, būdama vietiniu informacijos centru  kuria jaukią skaitymo, bendravimo, renginių organizavimo, kūrybos erdvę visoms socialinėms grupėms, teikia įvairias paslaugas, prieigą prie šiuolaikinių technologijų bei informacijos. Lėšų išvardintoms veikloms ieško  rengdama ir kitus  edukacinius, skaitymo skatinimui skirtus ar  kultūrinius projektus. Vienas tokių – „(Ne)pasiklydę parodų labirintuose“ – tęstinis Lietuvos kultūros tarybos finansuojamas projektas,  skatinantis  aukštą meninę vertę turinčių renginių organizavimą ir jų prieinamumą Kalvarijos krašto gyventojams,  aktualizuojantis profesionaliojo meno būtinybę ir poreikį regione.

Kokią bibliotekos veiklos dalį šiandien sudaro jos pirminė paskirtis – žmonijos atminties saugojimas ir jos skleidimas?

Manau, kol kas pagrindinę… Technologijos sparčiai skinasi kelią, padeda bibliotekai keistis, spartina daugelį veiklos procesų. Bet krašto bendruomenė daugialypė: dalis jos narių geba naudotis technologijomis, dalis negali ir nemoka. Senstant visuomenei, daugėja paslaugų senyvo amžiaus žmonėms: pavyzdžiui Socialinių paslaugų centre kiekvieną savaitę bibliotekos darbuotojas organizuoja garsinius skaitymus centro gyventojams, negalintiems lankytis bibliotekoje leidinius kolegos pristato į namus ar ligoninę. Tad kol kas didelė bibliotekos veiklos dalis orientuota į jos pirminę paskirtį: knygos ir skaitymo kultūros sklaidą, skaitymo skatinimą.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Karolina Baltmiškė

Nuotr. iš pašnekovės archyvo