Kovo 15–balandžio 7 dienomis Lietuvos dailininkų sąjungos ekspozicijų erdvėje (Vokiečių g. 4, Vilnius) eksponuojama galeristės, tapytojos, dailės pedagogės Irenos Mikos portretų ir instaliacijų paroda „Portretas: nuo–iki“. Parodą papildys intriguojanti meno akcija, į kurią visą parodos laiką galės įsitraukti kiekvienas meno mylėtojas, ir taip patirti įvairius išgyvenimus.
Tapytoja Irena Mika įvairių tiek istorinių, tiek šiuolaikinių asmenybių, tiek savo pačios portretais gvildena jau nemažą laiką jai rūpinčias temas – nepaliaujamo proceso, vidinės kelionės, egzistencinių klausimų. Kai kurie portretai subtiliais potėpiais gula ant stipriai įkrautos jų aplinkos, gali būti tarsi iš jos išlipdomi, o kai kurie tiesiog smogia tapytojos pagauta vidine asmenybės jėga.
Portretas, anot pačios menininkės, yra vienas seniausių žanrų. Jis lieka aktualus, įdomus, naujas visais laikais, net ir pirminę (tiesioginio atvaizdavimo) funkciją jau porą amžių perėmus fotokamerai. Įdomu tai, jog vien pasirinkdamas šį žanrą, menininkas savaip leidžiasi į dialogą su daugybe istorijoje tapiusių savo pirmtakų, net ir visiškai atsisakius realistinio vaizdavimo, o charakterį pagaunant vos juntama linija arba spalvų santykiu. Menininkė Irena Mika drąsiai mezga dialogą su portreto žanro pirmtakais ir savo aš.
Dalyje portretų menininkė leidžiasi į dialogą su afrikietišku, ritualiniu menu, papildomų konotacijų autoportretams, gvildenantiems skirtingas būsenas, įneša kaukės motyvas. O ekspresyvios tapybos priemonėmis – stipriu potėpiu, spalva – Irena Mika skverbiasi į kiekvienos asmenybės gelmes, meistriškai pagauna, mėgina užčiuopti ne tik jos charakterį, bet ir atskleisti veido bruožuose įsirašiusią vidinę kelionę, patirtį.
Ekspresyviais potėpiais fiksuodama įvairių tiek garsių kultūros lauko, tiek asmeniškai svarbių žmonių portretus tapytoja kartais intuityviai, pasąmoningai pagauna jų (iš)gyvenimo istorijos momentus, nustebinančius tiek ją pačią, tiek paveikslus interpretuojantį žiūrovą. Irenos Mikos portretams būdingas įsiklausymas į asmenybės charakterį, istoriją, tikslingai būtent jam parinktas koloritas, potėpio braižas. Tiek laisvu potėpiu, tiek eskiziškai įrėžta ant drobės minimalistine linija Irena Mika paveiksluose savaip užrašo savo (ir ne tik) laiko asmenybių išgyvenimus.
Parodoje „Portretas: nuo–iki“ su tapyba kalbasi erdviniai bei patyriminiai kūriniai. Prieš einant į tapybos darbų ekspoziciją, žiūrovą pasitinka instaliacija-objektas „Alfa ir Omega”, kalbantis apie gyvybės ir mirties akistatą. Anot autorės, moters įsčias simbolizuojantis rutulys, negimęs kūdikis – tai Dievo portretas, kurio mes dar nematome.
Tapytoja Irena Mika, pristatydama savo naujausią portretų ir instaliacijų parodą „Portretas: nuo–iki“, tarsi žiūrovui įžiebia akimirksnį būties – tarsi užčiuopti žmogaus charakterį, jį iškelti virš visko ir kartu nepamiršti savo individualaus braižo. Puikiai išeksponuotojo parodoje atsiveria skirtingi žmonių portretai, o instaliacijos – tuos portretus pabrėžia dar labiau.
Irena Mika yra žymi Kauno galerininkė, tapytoja ir pedagogė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė, Lietuvos meno galerininkų asociacijos narė, surengusi ir dalyvavusi daugiau kaip 70 parodų, plenerų ir kitų meno projektų Lietuvoje ir užsienyje (pastaraisiais metais parodas pristatė Prancūzijoje, Paryžiuje („Open studio des Arts“), Jeruzalėje ir kitur). Priklauso XX a. pabaigos ekspresionistų kartai. Irena Mika išsiskiria savo stipriu koloritu ir ekspresyviais potėpiais, giliomis abstrakcijomis. Tapytojos Irenos Mikos kūryboje vyrauja pačios įvairiausios temos – biblijiniai motyvai, portretai, peizažai, istorinė atmintis.
Menininkė – pelniusi ne vieną reikšmingą ir garbingą apdovanojimą Lietuvoje ir užsienyje. 2021 metais ji apdovanota Kauno miesto savivaldybės kultūros premija. Taip pat jai įteiktas Kauno miesto savivaldybės įsteigtas Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotas medalis už aktyvią, kūrybinę veiklą, nuopelnus Kaunui ir Lietuvos kultūrai. O LR kultūros ministerija Irenai Mikai skyrė premiją už geriausiai parengtus ir vykdytus vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos projektus.
Irena Mika yra savo vardo galerijos įkūrėja ir vadovė (pirmoji privati galerija, 1991-aisiais metais įkurta, Kaune). Šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ Irena Mika aktyviai dalyvauja nuo jos pirmųjų dienų ir kaip tapytoja, ir kaip galerininkė. Galerija sėkmingai pristatė Roberto Antinio, Rimvydo Jankausko-Kampo, Raimundo Mikšio-Šniūro, Algirdo Šakalio, Aušros Andziulytės, Andriaus Makarevičiaus, Arvydo Martinaičio, Gintauto Vaičio, Ewos Pohlke, Anatoly Baratynsky, Dormantės Penkinski, Vaivos Lanskoronskytės, Aistės Bugailiškytės ir kitų kūrybą.
Kasmet Irenos Mikos darbai patenka tarp 100-to laimingųjų, kurių darbai eksponuojami Vilniaus miesto savivaldybės ir „JCDecaux Lietuva“ sukurtoje lauko galerijoje „Menas be stogo“.
Parodos architektės – Marytė Dominaitė, Vaiva Lanskoronskytė
Parodos koordinatorius – Astijus Krauleidis-Vermontas.
Tekstų autoriai – Vaiva Lanskoronskytė, Astijus Krauleidis-Vermontas.
Paroda veiks iki balandžio 7 d.
Paroda yra Lietuvos dailininkų sąjungos kūrybinės programos dalis.
Organizacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Vaiva Lanskoronskytė ir Astijus Krauleidis-Vermontas
