Iš lėto bundantis pavasaris didelę ir gražią gyvenimo šventę lyg vėju atskraidino į Ignalinos rajono Ginučių kaimo gyventojos Jadvygos Žilėnienės namus. Jos 90 metų lyg margiausia juosta nuvilnijo – čia ir darbai darbeliai, ir džiaugsmai džiaugsmeliai, ir patirti išgyvenimai, sunkumai suausti. Kovo 15 dieną jubiliatę aplankė savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas ir Linkmenų seniūnas Jonas Alekna. Jadvygai dėkota už darbus savo kraštui, doro gyvenimo pavyzdį, sukauptą patirtį ir išmintį, linkėta stiprios sveikatos, šviesių minčių ir Dievo palaimos.
Gyvena moteris gražioje sodyboje, ant Srovės upelio kranto. Dar nė 20-ties neturėdama atitekėjo į šį nuostabios gamtos kampelį iš Darželių kaimo. Tėvų namuose užaugo trys seserys, dabar ji viena belikusi. Ir vyrą prieš šešerius metus anapilin išlydėjo. Paklausta, kodėl moterims dažniau lemta tokio amžiaus sulaukti, sakė, kad gal dėl to, kad jos mažiau ,,kūrija ir geria“. O prisiminimai iš vaikystės, jaunystės – patys geriausi. ,,Kai jauni buvom, tai ramu buvo. Riedėdavom nuo Pilalės žemyn. Pirma berniokai rieda, paskui mergiotės…“. Seniūnas Jonas irgi patvirtino, kad ir jis yra riedėjęs nuo to piliakalnio, nes netoliese gyveno. Jadvygai tai pats smagiausias prisiminimas.
O kaip gražu būdavę, kaip vakaruškos ant piliakalnio skambėjo, visur beržiukų prikaišyta, o jaunimo pulkeliai pasišokti traukdavo. Būsimas vyras Algimantas Mikas gražią merginą, matyt, šokančią ir nusižiūrėjo. ,,Jis gi nelabai mokėjo šokt, o tai man buvo blogai, aš tada su kitais šokdavau, o jis žiūrėdavo…“,– pasakoja Jadvyga. O paskui vaikučiai vienas po kito pasaulin beldėsi, du berniukai, dvi mergaitės: Bronius, Ramutė, Danutė, Arūnas. Mama sako, kad geri vaikai užaugo, jos širdį džiugina ir septyni anūkai. Gal jau greit ir kokio proanūkio sulauks.
O Ginučiuose, kaip pasakota, gyvenimas tuomet virė: ,,Šeimos didelės buvo. Ė vaikų, ė tvorų, o ant tvorų susėdę, akordeonai groja, vakarais dainuoja… O dabar eik per kaimą – žmogaus nesutiksi“. Viso kaimo karves gindavę girion ganyti. O ta giria vadintas Ginučių ąžuolynas tarp Linkmeno ir Asėko ežerų. Dabar pats žinomiausias lankytinas objektas Ginučiose – senasis vandens malūnas, pramogai ir poilsiui pritaikytas. O Jadvyga atsimena, kaip jame miltus malė, kiek čia vežimų privažiuodavo su grūdų maišais, kiek šurmulio, šnekų būta. O ir šokiai malūne vykdavę. Ginučių malūnas veikė iki 1968 metų. Po kelių metų Aukštaitijos nacionalinio parko iniciatyva jis buvo restauruotas, perdengtas stogas.
Jadvyga ilgus metus kolūkyje lauko darbininke sunkiai atidirbo. O kur dar visa namų buitis! Ji buvo ir puiki mezgėja, audėja, labai darbšti, kūrybinga. Kaip sakė dukra Ramutė, ,,visi vaikai apmegzti nuo galvos iki kojų“. Dabar Jadvyga džiaugiasi savo anūkės Arūnės kūryba. Mergina lanko Dailės studiją, tapo gražius paveikslus. O ant sienos močiutės kambaryje kabo jos mokytojos Nijolės Trinkūnienės darbas ,,Ginučių malūnas“.
Jadvygai jos svečiai ir artimieji ,,Ilgiausių metų“ sugiedojo, linkėjo 100-ojo jubiliejaus sulaukti. Ji tik nusišypsojo – o kodėl ir ne. Juk dabar, sako, ramiai, kaip kokia ponia gyvena. Sūnus Arūnas su marčia Oksana čia pat. Prie šiltos krosnies sienelės atsirėmusi, mėgsta ji televizorių pažiūrėti. Bet jau atsibodo žiema, laukia pavasario saulės. Tuomet išeis ant savo suolelio šalia namo pasėdėti. Ir vėl pasipils turistai, ir vėl plauks upeliu valtys, baidarės. Bus į ką pasižiūrėti…
Lina Kovalevskienė
