Ignalina Vilniaus knygų mugėje pristatė dvi knygas

Vasario 27 – kovo 2 dienomis jau dvidešimt penktą kartą Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyko tarptautinė Vilniaus knygų mugė „Kukutis eina į mugę“. Per ketvirtį amžiaus mugė ne tik išaugo į svarbiausią Lietuvos skaitytojų literatūrinę šventę, bet ir tapo kultūriniu traukos centru, pastaraisiais metais dešimtims tūkstančių lankytojų pasiūlančiu daugiau nei penkis šimtus renginių su Lietuvos ir užsienio autoriais.

Vilniaus knygų mugėje  vasario 27 d. pristatyta Ignalinoje gyvenančios rašytojos, literatūrinių premijų laureatės Gintarės Adomaitytės apysaka „Laumžirgių namai“. Knygos pristatymą moderavo poetas Juozas Žitkauskas, tekstus skaitė aktorė Jūratė Vilūnaitė, muzikinę nuotaiką kūrė saksofonistas Talis Gintalas. Rašytoją pasveikino ir ignaliniečiai – Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Gražina Mackonienė ir vyriausioji specialistė Rasa Juodagalvienė.

„Laumžirgių namai“ pirmą kartą pasirodė šio amžiaus pradžioje. Knygoje pasakojama paslaptinga šeimos istorija, gyvenimas paslapčių apgaubtame name prie ežero. Apysakoje vaizduojamas miesto ir kaimo gyvenimas XX a. pabaigoje. Tai savitas poetinės, lyrinės prozos ir detektyvo susitikimas. Nuskenavus knygoje esantį QR kodą, naujai išleistą apysaką galima ir perklausyti.

Vasario 28 d. Knygų mugėje pristatyta Ignalinos krašto muziejaus išleista knyga „Pirmojo pasaulinio karo istorinis paveldas Ignalinos krašte“. Pristatyme dalyvavo knygos sudarytojai, straipsnių autoriai ir fotografas. Susirinkę klausytojai galėjo nusikelti į ekspedicijos akimirkas žiūrėdami filmuką apie vykusią ekspediciją. Knyga muziejuje sutikta 2024 m. lapkričio 15 d.

Pirmojo pasaulinio karo Rytų fronto linija, skyrusi rusų ir vokiečių apkasus, ėjo rytiniu Ignalinos rajono ir Lietuvos pakraščiu, ties Tverečiumi, Mielagėnais, Adutiškiu… Ji naudota nuo 1915 m. spalio iki 1918 m. vasario. Vokiečių kariai aplink fronto liniją remontavo kelius, statė lieptus per šlapžemes, nutiesė siaurąjį geležinkelį. Išlikę įvairios paskirties gelžbetoniai įrenginiai: pėstininkų slėptuvės, gyvenamieji bunkeriai, vadavietės, įrangos ir amunicijos sandėliai. Daugiausia jų – Mielagėnų seniūnijos Guntauninkų kaime, taip pat Tverečiaus, Didžiasalio seniūnijose. Karinių statinių liekanos atrodo gana egzotiškai ir, kaip sako istorikai, yra europinio lygio paveldo vertybės, kurios, tinkamai jas sutvarkius, tikrai sudomintų ne tik Lietuvos, bet ir užsienio turistus. 

Po knygos pristatymo žmonės uždavė klausimų jos sudarytojams, labiausiai susidomėjusiems knygos buvo padovanotos. Ignalinos muziejininkai džiaugiasi galėję susitikti ir pabendrauti su kolegomis iš kitų Lietuvos muziejų. Kitais metais Ignalinos krašto muziejus planuoja išleisti antrąją Lietuvos dainų karalienės Kristinos Skrebutėnienės tautosakos paveldo knygą ir vėl dalyvauti Knygų mugėje.

Lina Kovalevskienė