Gyventojai užtarimo ieško savivaldybėje

Šis rugpjūtis Panevėžio rajone nebuvo panašus į ankstesniuosius. Vietoj besibaigiančios vasaros malonumų, jis pažėrė visą pluoštą  rūpesčių, netgi labai netikėtų. Dėl 5 ir daugiau centimetrų ledėkais pasipylusios krušos savivaldybei teko beveik pusėje rajono teritorijos paskelbti ekstremaliąją situaciją. Atsiliepiat į gyventojų pagalbos šauksmą dėl naujos „Rail Baltica“ atšakos, surengtas gyventojų ir atsakingų institucijų susirikimas. Savo, tik joms būdingas problemas aptarė susirinkę žiedinių savivaldybių vadovai.

Ekstremali situacija dėl krušos padarinių

„Rugpjūčio 7 dieną apie pietus paskambinusi Vadoklių seniūnijos seniūnė pasakė, kad kruša sudaužė jos automobilį. Neatrodė, kad tai didelė problema – automobilį sutvarkysime. Tačiau po to pasipylė skambučiai apie nuniokotus gamybinius pastatus, gyvenamuosius namus. Tai rodė didžiulį stichinės nelaimės mastą. Praūžusi audra su stambia kruša kliudė šešias seniūnijas. Iš jų keturiose labai daug bėdų pridarė“, – pasakoja Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.

Tą pačią dieną sušauktame savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdyje buvo nuspręsta Vadoklių, Ramygalos, Upytės, Naujamiesčio, Smilgių ir Panevėžio seniūnijose paskelbti ekstremaliąją situaciją, taip nuo stichijos nukentėjusiems rajono gyventojams, įmonėms ir įstaigoms suteikiant teisę kreiptis bent dėl dalinio patirtos žalos kompensavimo.

„Į nelaimę operatyviai sureagavo Žemės ūkio ministerija. Jau kitos dienos rytą į savivaldybę atvyko žemės ūkio ministras. Su juo apsilakėme Rimaisių kaime esančiame Gintauto Čiplio augalininkystės ūkyje  ir Jotainių žemės ūkio bendrovėje. Gamybinių pastatų stogai sudaužyti. Ūkininkas pasiguodė, kad po krušos sumaitotu stogu yra apie 400 tonų grūdų ir visi aplyti. Tokiomis sąlygomis saugoti grūdų nebeįmanoma. Ministras pažadėjo pagelbėti nuo krušos nukentėjusiems grūdų augintojams ir jau po dienos buvo pranešta, kad akcinė bendrovė „Jonavos grūdai“ priims nemokamai saugoti jų grūdus. Nuo stichinės nelaimės nuketėjusių seniūnijų gyventojams  paramą teiks savivaldybė. Nuo rugpjūčio 8 dienos, kai buvo paskelbta ekstremalioji situacija, savivaldybei iki šiol vis dar teikiami prašymai nuostoliams kompensuoti“, – stichinės nelaimės padarinius apžvelgia meras.

Nesutarimai dėl naujos vėžės

„Didžiuliai nesutarimai rajone kilo dėl naujos „Rail Baltica“ vėžės. Panevėžio miestas inicijavo, kad tarptautinė keleivių stotis būtų ne Gustonyse, kaip buvo numatyta pradiniame etape, bet Panevėžyje. Tam reikalinga atskira geležinkelio atšaka, kuri kirstų ūkininkų laukus, planuojamus individualių namų statybos sklypus, kliudytų sodų bendrijas, dėl ko daugiau kaip 50 namų turėtų būti nugriauti. Net kai kurios sodybos turėtų būti nuardytos.  Kadangi naujoji vėžė praeitų pro esamus gyvenamuosius kvartalus, žmonės sunerimę dėl būsimo triukšmo. Prieš kelias savaites gavau 35 rajono gyventojų pasirašytą pagalbos šauksmą – „Gelbėkite“. Išties, kai žmonės turi išsikelti iš vietos, kurioje kelis dešimtmečius kurtas gyvenimas, nėra paprasta. Labai abejojame, ar ta papildoma atšaka reikalinga“, – svarsto rajono meras Antanas Pocius.

Panevėžio rajono savivaldybės iniciatyva rugpjūčio 10 dieną  buvo  surengtas susirinkimas, kuriame buvo aptariamos ypatingos valstybinės svarbos projekto „Rail Baltica” geležinkelių infrastruktūros Panevėžio geležinkelio mazgo alternatyvos. Siekiant kuo anksčiau ir tiksliau išsiaiškinti visas problemas ir jų sprendimo galimus variantus, į susirinkimą buvo pakviesti projekto planuotojai, rengėjai ir vykdytojai – Susisiekimo ministerijos, AB „LTG Infra”, UAB „Kelprojektas”, žemės ūkio bendrovių, sodų bendrijų, kaimo bendruomenių atstovai, kiti suinteresuoti asmenys, kurių gyvenamieji namai, žemės sklypai patenka į geležinkelio vėžės plėtros teritoriją arba ribojasi su ja.

„Susirinkime dalyvavę rajono gyventojai kategoriškai nesutiko su naujos vėžės statyba. Savo poziciją jie grindė konstruktyviais motyvais. Naujos vėžės statyba padarys didelę žalą gamtai, nes teks iškirsti nemažai miško, nukentės Sanžilės kraštovaizdžio draustinis. Gyventojų teigimu, milžiniška finansinė išraiška neadekvati kelionės laiko sąnaudoms. Vėžės statybos teritorijoje atsidūrę gyventojai, žemės ūkio bendrovės patirs didžiulę finansinę ir moralinę žalą. Didelį susirūpinimą žmonėms kelia tai, kad tiesiant vėžę, bus nugriauti jų gyvenamieji namai, kiti pastatai, paimti žemės sklypai, sodai. Panevėžio rajono savivaldybės vadovai, Tarybos nariai palaikome gyventojų reikalavimą. Mūsų įsitikinimu, keleivių stotį reikia statyti Gustonyse arba ieškoti kitų visoms pusėms priimtinų alternatyvų“, – susirinkimo nuotaikas perteikia rajono meras.

Po susirinkimo gyventojai parašė kreipimąsi  Finansų, Teisingumo, Aplinkos ministerijoms, Prezidentūrai, Seimui, Seimo narei Guodai Burokienei, jame išdėstė savo poziciją ir prašymą ją palaikyti.

Žiedinių savivaldybių keliams – mažiau lėšų

„Panevėžio rajone esamų kelių ir gatvių ilgis apie 1600 km ir tik apie 360 km asfaltuoti. Tad po žiemos nemažai žvyrkelių reikia tvarkyti. Šių metų rajono biudžete savivaldybei priklausančių kelių pažvyravimui esame nusimatę 138 tūkst. eurų. Kelių priežiūros plėtros programos ir Savivaldybės biudžeto lėšomis asfaltuojama Lepšių kaimo Pamolainių gatvė. Šiems darbams skyrėme 170 tūkst. eurų. Taip pat planuojame artimiausiame Savivaldybės tarybos posėdyje svarstyti klausimą dėl valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3001 Panevėžys–Pajuostė, kurį patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija, perėmimo, – kalbėdamas apie kelių tvarkymą, rūpesčiais pasidalija Antanas Pocius. – Tačiau žiedinės savivaldybės esame skriaudžiamos. Mums iš Kelių priežiūros ir plėtros programos skiriamos lėšos didinamos mažesniu procentu negu miestui.“

Šių metų gegužės mėnesį Seimui buvo pristatytas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo buvo siūloma iki 30 proc. Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo lėšų skirti žiedinėms – aplink didžiausius miestus esančioms Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus rajonų savivaldybėms. Projektas buvo sugrąžintas iniciatoriams tobulinti, tuo žiedinėms savivaldybėms paliekant viltį, kad iš fondo keliams tvarkyti joms bus skiriama daugiau lėšų.

„Rugpjūčio 22 dieną rinkomės Žiedinių savivaldybių vadovai ir bandysime suformuoti vieningą nuomonę dėl kelių tvarkymo finansavimo. Negerai, kai vieni gyvena prabangiai, o kiti džiaugiasi keliuką išsiasfaltavę, – pabrėžia pašnekovas. – Be to, žiedinės savivaldybės turime ir kitų klausimų, kurių sprendimui naudinga būtų suformuoti vieningą nuomonę. Kai kurios jų turi problemų dėl vaikų darželių, kai kurios, tarp jų ir Panevėžio rajono savivaldybė, dėl miesto autobusų maršrutų pratęsimo iki priemiestinių gyvenviečių. Konkretus pavyzdys – už trijų kilometrų nuo Panevėžio esanti Velžio gyvenvietė. Autobusas atvažiuoja iki miesto ribos ir pusvalandį stovį. Kol kas maršruto prailginimas įmanomas tik sumokant nemažą sumą, bet žmonės juk ne veltui vežami. Galbūt galimas alternatyvus sprendimas, kad Velžio gyventojams nereikėtų pėsčiomis iki savo gyvenvietės eiti?“

Tęsiami statybiniai projektai

„Tęsiami ir statybiniai projektai. Baigiama įrengti mansarda Velžio gimnazijoje. Statomi Velžio ir Dembavos vaikų darželių priestatai. Rudeniop turėtų būti baigtas įrengti Smilgių daugiafunkcis centras. Atnaujinami Vadoklių ir Krekenavos seniūnijų pastatai“, – savivaldybės darbus apžvelgia meras ir priduria, kad kyla problemų su kai kuriais investuotojais. Tai biojėgainių įrengimas. Verslas turi visus vertinimus, rodančius, kad toje vietoje gali statyti biojėgainę, bet gyventojai prieš jos statybą protestuoja. Šilagalyje numatytą biodujų jėgainės statybą po ilgų savivaldybės derybų su verslininkais pavyko perkelti toliau nuo gyvenvietės, bet su sąlyga, kad savivaldybės lėšomis bus atvesta elektros linija, nutiestas kelias. Verslininkų planuose – dar kelių biodujų jėgainių statyba.

„Gal šie objektai ir nėra prasti, bet mūsų rajono žmonių požiūris į juos yra gana nepalankus. Svarbiausia, kad savivaldybė turi tik vieną kelią – derybas, nes biodujų jėgainės statomos privačioje teritorijoje, verslas vykdo visus aplinkosaugos reikalavimus, atlieka poveikio aplinkai vertinimą“, – sako Antanas Pocius.

Planuose – vieningas elektroninis bilietas

Šioje kadencijoje Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius išrinktas Panevėžio regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininko pavaduotoju. „Savivaldybės turime nusimatę projektų, kuriuos norėtume įgyvendinti iš regionų plėtrai skirtų lėšų, bet kol kas neaišku, kaip jos bus panaudojamos, nes centrinė valdžia vis neapsisprendžia, – sako Antanas Pocius. –Tačiau dėl bendrų projektų regione kol kas nėra sutarimo, nes kiekvienas pirmiausia žiūri į savo rajoną. Bent jau taip buvo praėjusią kadenciją. Jei dalis merų sutaria kartu investuoti lėšas į kokios visam regionui svarbaus objekto statybą, dalis, motyvuodami, ką pasakysiu savo rajono žmonėms kitai savivaldybei atidavęs dalį lėšų, nesutikdavo. Gal šioje kadencijoje bus kiek kitaip. Tačiau visai neprastas savivaldybių bendradarbiavimo modelis buvo sukurtas ankstesnėse kadencijose. Skirstydamiesi lėšas savivaldybių atstovai orientuodavosi, kokia paramos priemonė kuriai savivaldybei yra reikalingiausia ir kitos į tą priemonę nepretenduodavo. Kiekviena savivaldybė pasinaudodavo paramos lėšomis ir savivaldybės teritorijoje išspręsdavo vieną ar kitą problemą. O kaip bus šioje kadencijoje, pamatysime, nes kol kas  regiono plėtros taryba sprendėme tik organizacinius klausimus.“

Kaip pabrėžia pašnekovas, ryškesnis bendradarbiavimas mezgasi tarp Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių. Jų planuose – pasinaudojant regionams skirtomis paramos lėšomis mieste ir rajone įvesti vieningą elektroninį bilietą ir vieningą švieslenčių žymėjimą.

Straipsnis paskelbtas „Savivaldybių žinios“, 2023, Nr. 8–9