Gyva muzika Neringoje: nuo įspūdingo grožio mišių iki prancūzų meilės himnų

Į dvidešimtuosius metus kopiantys „nepaklusnieji“ ir festivalis „N žemė“ šiemet poilsiautojus kviečia kiek daugiau nei savaitei įsikurti muzikoje su atlikėjais, lietuvių kompozitoriais ir plačiajai publikai menkiau žinomais pasaulinio garso kūriniais. Festivalis prasidės minint Mindaugo karūnavimo dieną, Nidos katalikų bažnyčioje skambant Lietuvos valstybei skirtam, ypatingo grožio Ola Gjeilo kūriniui chorui ir orkestrui „Saulėtekio mišios“. 

Šiemet festivalis „N žemė“ liepos 6–14 dienomis pulsuos ne tik Nidoje, bet keliaus ir per mažąsias Neringos gyvenvietes – Juodkrantę, Pervalką ir Preilą. Devynios dienos – devyni unikalūs renginiai, todėl, pasak festivalio vadovo Mindaugo Bačkaus, galima pasiekti visas muzikai atviras ausis. Ieškantiems ramybės, fleitos garsais liesis meditacijos nektaras Pervalkoje, o Juodkrantėje meilės dramas primins legendinės prancūzės Edith Piaf dainos. Koncertai ir muzikiniai susitikimai klubuose vyks kasdien. 

„Girdėjau, kad kultūrinius pranešimus skaito vis mažiau žmonių, o mes vis tiek norime, kad žmones, turinčius interesą, pasiektų kelios svarbiausios žinutės. Pirma, kad festivalis per devynias dienas siūlo devynias skirtingas programas, antra, mes būsime visose Neringos gyvenvietėse ir trečia, esame parengę programą panašią į šiuolaikinį žmogų. Anksčiau sakytume eklektišką, dabar dera sakyti – visapusišką, tokią, koks ir yra dabartinis žmogus, gebantis per atostogas derinti tingų vasarojimą prie jūros, knygą, įspūdžius gamtoje, plebėjiškus vakarėlius ir kultūrines muzikines patirtis“, – sako festivalio meno vadovas Mindaugas Bačkus.  

Prieš ketverius metus prie festivalio „N žemė“ vairo stojęs violončelininkas M. Bačkus sako norintis muziką atnešti prie kiekvienų durų, todėl renginiai vyks ne tik skirtingose gyvenvietėse, bet ir įvairiose vietose nuo bažnyčios iki gaisrinės, nuo poilsio namų terasos iki bibliotekos. 

„Man norėtųsi, kad festivalis „N žemė“ taptų šios vasaros atradimų festivaliu. Kalbu ne tik apie muzikos ar kultūros, bet ir žmogaus, asmenybės, savęs atradimą, nes muzika, kaip idėja inspiruoja ne tik pažinti grožį apskritai, bet tą grožį perleisti per save. Tai yra brangiausia ir tuo pačiu vertingiausia susitikimų su muzika ir atlikėjais dalis“, – sako violončelininkas M. Bačkus. 

Festivalis „N žemė“ šiemet neringiškiams ir kurorto svečiams Nidoje dovanoja ypatingą liepos 6-osios vakarą. Koncerte Nidos katalikų bažnyčioje skambės norvegų kilmės jaunosios kartos kompozitoriaus ir pianisto O. Gjeilo „Saulėtekio mišios“, parašytos jausminga, kinematografiška muzikine kalba. Liepos 8 d. – dar vienas nemokamas ir tradicija tapęs „Boléro“ palinkėjimas Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ augimui. Šįsyk Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras Maurice’o Ravelio „Boléro“ ir kitus kūrinius atliks jau beveik pastatytame kultūros centre. 

„Muzika nėra tik Bachas, Mocartas ar Čiurlionis. Ar žinote, koks genialus yra Styve’as Reichas ir jo kompozicija „Different trains“ arba kodėl taip giliai į atmintį įsirašo Edit Piaf dainos? Tai nėra sausas minimalizmas, banalybė ar popsas, ne, tai yra puiki XX–XXI amžiaus muzika, kurią ne visada randame progą  pažinti“, – apie festivalio programų idėjas pasakoja violončelininkas M. Bačkus. 

Muzikinius pokalbių klubus moderuos du „nepaklusnieji“, prieš dvidešimt metų subūrę septynis muzikantus ir ėmę rengti Neringoje reiškiniu vadintus muzikos festivalius –violončelininkas M. Bačkus, Nidos gaisrinėje pristatysiantis neįtikėtiną violončelės šimtmečio Lietuvoje istoriją ir pianistas Rokas Zubovas.  

„N klubai – tai gyvi susitikimai, tarsi anuomet, kai mūsų seneliai susėsdavo po obelim, grodavo ir kalbėdavosi iki išnaktų apie Lietuvos valstybės, kultūros ateitį ir savo misiją. Šiandien turime kitus iššūkius, taigi apie juos ir turime diskutuoti, apie jaunųjų muzikų galimybes globaliame pasaulyje, apie namus ir karo kaimynystės poveikį kūrybai, apie lietuvių pėdsakus pasaulio muzikos lauke“, – sako Mikalojaus Konstantino Čiurlionio provaikaitis R. Zubovas. 

Pianistas R. Zubovas siūlo pažintį su jaunąja atlikėja Elžbieta Liepa Dvarionaite ir jos pianizmo istorija bei poetu, šių metų „Poezijos pavasario“ laureatu Juliumi Keleru ir nežinomais Niujorko lietuvių gyvenimo epizodais, kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės ir Jono Meko kūryba.  

Liepos 10-osios vakaras Preilos bibliotekos salėje skirtas Lietuvių muzikos legendoms, neseniai šį pasaulį palikusiems lietuvių kompozitoriams Anatolijui Šenderovui, Faustui Latėnui, Vidmantui Bartuliui, Vytautui Barkauskui, Broniui Kutavičiui ir jų kūriniams. Juos atliks fortepijonininkas R. Zubovas ir violončelininkas Glebas Pyšniakas. 

„Legendos – mums ypatinga programa. Ne tik dėl muzikos grožio, jos unikalumo, skirtingos savitos spalvos, bet ir dėl to, kad kiekvieną programos kompozitorių teko pažinti asmeniškai. Vakar jie buvo šalia, šiandien jie – legendos, ir tik per muziką mes galime vėl su jais susitikti“, – pasakoja G. Pyšniakas. 

Muzikantas prisimena, jog vienas pirmųjų šios programos atlikimų įvyko Londone, kur klausytojai buvo priblokšti koncertu ir muzikos unikalumu. 

Festivalį liepos 14 d. užbaigs odė meilei. Dainininkė Evelina Sašenko su fortepijonininku Pauliumi Zdanavičiumi ir Klaipėdos kameriniu orkestru Juodkrantės vasaros estradoje atliks legendinės prancūzės Edith Piaf dainas. Prancūzai E. Piaf iki šiol vadina šimtmečio dainininke, galėjusia prisibelsti į kiekvieno žmogaus širdį. Unikalus jos balso tembras yra nepakartojamas. „Sunkiai įsivaizduojamas ir jos permainingas gyvenimas, – sako Evelina Sašenko. – Tačiau per dainą aš atiduodu save, savo emocijas ir mintis.“

„Esu daug komplimentų gavusi, manęs dažnai klausia, ar esu prancūzė, iš kur tokia tartis. O tartis iš vidurinės mokyklos! Trakuose tiesiog nebuvo galimybės rinktis kitą kalbą. Visgi, man šis pasirinkimas atvėrė daug durų muzikoje, tarp jų dovanojo ir pažintį su Edith Piaf dainomis“, – juokiasi Evelina Sašenko, paklausta kaip į jos gyvenimą atėjo prancūzų kalba ir prancūziškos dainos diva.  

Abejingų nepaliekantis Evelinos Sašenko balsas, fortepijono ir orkestro atliekama muzika  sukurs gyvą, pulsuojančią jausmų šventę šioje marių pusėje. 

Festivalio programas finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Neringos savivaldybė. Visa tarptautinio muzikos festivalio „N žemė“ programa skelbiama svetainėje kulturossala.lt