Gydytoja psichoterapeutė: nervų sistema šiandien dirba virš savo galimybių ribų

Daugelis žmonių šiandien gyvena su nervų sistema, kuri ilgą laiką veikia padidinto aktyvumo režimu. Todėl įprasti patarimai apie poilsį ar atsipalaidavimą dažnai nebeduoda jokio efekto – kūnas nebesugeba persijungti į ramybės būseną net tada, kai tam kliudančių objektyvių priežasčių, atrodytų, nėra. Būtent todėl šiandien vis daugiau kalbama ne apie trumpalaikius sprendimus ar streso vengimą, o apie tikslingą nervų sistemos palaikymą ir jos gebėjimo grįžti į pusiausvyrą atkūrimą. Kaip tai atrodo praktikoje ir kodėl nervų sistema tapo centrine šiuolaikinės savijautos grandimi, pasakoja gydytoja psichoterapeutė Ugnė Lindžiūtė. 

Perkrovą išduoda tylūs, bet nuolatiniai signalai

Kasdienėje klinikinėje praktikoje nervų sistemos perkrova fiksuojama gerokai dažniau, nei daugelis linkę manyti. Gydytoja psichoterapeutė U. Lindžiūtė pastebi, kad ši būklė dažniausiai pasireiškia palaipsniui ir ilgą laiką gali likti nepastebėta.

„Praktikoje matau, kad nervų sistemos perkrova pasireiškia ypač dažnai. Dažniausiai tai nėra staigūs ar dramatiški simptomai, o tylūs, bet nuolatiniai signalai: žmogus gyvena nuolatiniame aktyvume, daug dirba, veikia, skuba, o atsipalaiduoti tampa vis sunkiau, jaučiamas nuolatinis vidinis spaudimas „dar suspėti tą“, „dar padaryti aną“. Dažnai dėl to nukenčia miegas – sunku užmigti, o net ir ilsintis miegas būna paviršutiniškas. Nuovargis tampa nuolatiniu palydovu, atrodo, kad objektyviai dienoje nepadaryta tiek daug, bet tai reikalauja labai daug vidinių jėgų. Sunerimti reikėtų tada, kai net laisvadieniais kūnas nebesugeba natūraliai grįžti į ramybės būseną, ilsėtis be vidinės įtampos ir mėgautis su darbais nesusijusiomis veiklomis“, – sako U. Lindžiūtė.

Ima laikyti norma

Norint suprasti, kodėl šiandien nervų sistema taip dažnai patiria perkrovą, svarbu atskirti du skirtingus streso tipus – ūmų ir lėtinį. Pasak gydytojos, būtent šis skirtumas turi esminę reikšmę nervų sistemos sveikatai.

„Ūmus stresas – tai trumpalaikė reakcija į konkretų įvykį: išgąsdino tam tikras garsas, įvyko konfliktas, vyksta svarbus egzaminas ar įvyksta kita situacija, kur reikia mobilizuoti savo jėgas ir situacija išsprendžiama. Labai svarbus aspektas, kad po trumpalaikio streso nervų sistema grįžta į ramybės būseną. Tai natūrali, neišvengiama ir svarbi mūsų gyvenimo dalis. Tačiau šiandien labai dažnai susiduriame su lėtiniu stresu – kai įtampos šaltinis nėra vienkartinis įvykis, o nuolatinė foninė būsena. Būtent tai ir yra pavojinga – kai nėra aiškios streso pabaigos ar net aiškios streso priežasties, kūnas ir nervų sistema „perdega“. Ilgainiui silpnėja emocinis atsparumas, žmonės pasidaro dirglūs, nuolat sprendžia problemas, sunkiai kritiškai vertina jų reikšmingumą, pasidaro sunku prioritetizuoti darbus, sunkiau susidoroti net su kasdieniais iššūkiais, atsiranda miego, dėmesio, nuotaikos sutrikimų, kūnas tampa jautresnis skausmui, imlesnis ligoms. Terapinėse sesijose dažnai matau, kad žmonės pripranta prie šios būsenos ir ima ją laikyti norma, nors iš tiesų nervų sistema tuo metu jau dirba virš savo galimybių“, – teigia gydytoja psichoterapeutė.

Dažnai ženklus ignoruoja

Pasak U. Lindžiūtės, nervų sistema apie savo perkrovą dažniausiai praneša labai anksti – tik ne visada mokame šiuos signalus atpažinti. Pirmieji ženklai dažnai lieka nepastebėti, nes žmonės dažnai juos laiko nereikšmingais.

„Vienas dažniausiai ignoruojamų ženklų – nuolatinis vidinis skubėjimas. Net ilsintis žmogus jaučia, kad „reikėtų kažką daryti“, jam sunku tiesiog būti. Taip pat labai dažni signalai – irzlumas dėl smulkmenų, emocinis nejautrumas ir neįsitraukimas, kai džiaugsmas ar motyvacija tarsi prislopsta. Kitas labai svarbus požymis – nuolatinis nuovargis, kai žmogus jau atsikelia pavargęs arba greitai pavargsta nuo sąlyginai nedidelių užduočių. Kūnas taip pat kalba – įtempti pečiai, žandikaulis, dažni galvos ar pilvo skausmai taip pat gali signalizuoti apie lėtinį nuovargį. Kuo anksčiau į šiuos signalus sureaguojame, tuo lengviau atkurti pusiausvyrą be rimtesnių pasekmių“, – pasakoja gydytoja U. Lindžiūtė.

Nervų sistemos reguliavimas – pagrindas gerai savijautai

Vis dažniau pasitaiko situacijų, kai medicininiai tyrimai nerodo jokių reikšmingų pakitimų, tačiau žmogus vis tiek jaučiasi prastai. Pasak gydytojos psichoterapeutės U. Lindžiūtės, tokiais atvejais atsakymų dažnai reikia ieškoti nervų sistemoje.

„Per nervų sistemą pasireiškia daugelis šiuolaikinių problemų – nuo miego iki virškinimo sutrikimų. Tai labai aiškiai matosi per klajoklinio nervo (lot. nervus vagus) veiklą. Tai vienas svarbiausių nervų, jungiantis smegenis su vidaus organais, ypač širdimi, plaučiais ir virškinimo sistema. Kai nervų sistema yra pusiausvyroje, būtent per klajoklinį nervą kūnas gauna signalą, kad yra saugu – tada galime ramiai miegoti, virškinti, jausti emocinį stabilumą. Tačiau esant ilgalaikiam stresui šis ryšys sutrinka. Kūnas lieka „pavojaus režime“, net jei realaus pavojaus nebėra. Praktikoje dažnai matau, kad žmonės skundžiasi miego sutrikimais, nerimu ar virškinimo problemomis, nors medicininiai tyrimai būna geri. Tokiais atvejais problema slypi ne atskirame organe, o nervų sistemos gebėjime persijungti iš įtampos į ramybės būseną. Būtent todėl šiandien vis dažniau kalbame apie nervų sistemos reguliavimą kaip pagrindą gerai savijautai“, – pasakoja gydytoja.

Nervų sistemos lyderiai – šafranas, 5-HTP ir raudonžiedė pasiflora

Nors nervų sistemos pusiausvyra visada prasideda nuo gyvenimo būdo ir vidinių pokyčių, klinikinėje praktikoje pastebima, kad tam tikros veikliosios medžiagos gali tapti svarbia papildoma atrama. Gydytoja psichoterapeutė U. Lindžiūtė išskiria tris nervų sistemos lyderius – 5-HTP, šafraną ir raudonžiedę pasiflorą.

• 5-HTP (5-hidroksitriptofanas) yra natūrali aminorūgštis, iš kurios organizmas gali pasigaminti serotoniną. Serotoninas dažnai vadinamas „geros nuotaikos hormonu“. Ilgalaikio streso metu organizmas tarsi persiorientuoja į išgyvenimą. Vietoje to, kad vyktų optimali serotonino gamyba, resursai nukreipiami į kitus, su streso ir uždegimo reakcijomis susijusius procesus. Kai serotonino lygis krenta, dažniau pasireiškia emocinis jautrumas, nuotaikos svyravimai, padidėjęs dirglumas, gali suprastėti miego kokybė, nes iš serotonino organizmas gamina melatoniną, kuris atsakingas už miego reguliaciją.  5-HTP gali būti naudingas, kai žmogus jaučia užsitęsusį emocinį nuovargį, suprastėjusią nuotaiką, vidinį dirglumą ar miego sutrikimus, ypač jei visa tai siejasi su ilgalaikiu stresu.

• Šafranas (Crocus sativus) – tai prieskonis, išgaunamas iš krokų žiedų piestelės. Tai vienas brangiausių prieskonių pasaulyje. Klinikiniai tyrimai rodo, kad šafrane esančios veikliosios medžiagos – krocinas ir krocetinas, gali padidinti serotonino koncentraciją smegenyse. Jis veikia panašiai kaip antidepresantai (SSRI) ir gali padėti sumažinti nerimo požymius. Be to, šafranas nesukelia mieguistumo – tai svarbu tiems, kurie nori padėti sau suvaldyti stresą ir išlikti darbingais. 

• Raudonžiedė pasiflora (Passiflora incarnata) veikia per GABA (gama-amino sviesto rūgšties) sistemą, kuri yra labai svarbi raminamoji nervų sistemos grandis. GABA padeda slopinti pernelyg aktyvius nervinius impulsus ir yra būtina atsipalaidavimui, emociniam stabilumui bei miegui. Moksliniai duomenys rodo, kad pasiflora didina GABA poveikį smegenyse ir turi raminantį poveikį.

Svarbiausia – holistinis požiūris

Nors kiekviena veiklioji medžiaga turi savo specifinį poveikį, nervų sistemos veikimas retai apsiriboja viena grandimi. Būtent todėl praktikoje vis dažniau akcentuojamas kompleksinis požiūris.

„Nervų sistema veikia kaip vientisa, sudėtinga sistema – joje persipina emocijos, miegas, hormonai, kūno reakcijos. Didelę įtaką mūsų savijautai daro mūsų mąstymo modeliai, įsitikinimai, dažnai reikalingas gilesnis suvokimas kaip veikiu savo gyvenime, kad pats/pati palaikau šias būsenas. Todėl bandymas spręsti viską viena atskira medžiaga dažnai neatliepia realaus žmogaus poreikio – daug geresnis poveikis gaunamas, kai mūsų požiūris holistiškas. Skirtingos medžiagos veikia per skirtingus mechanizmus, todėl vartojant kelias tarpusavyje derančias medžiagas galima paveikti nervų sistemą kompleksiškiau. Būtent toks kompleksinis principas yra derinamas ir specialiai sudarytuose kompleksuose, pavyzdžiui, kaip „Aconitum Swiss“ Inolab „Atsparumas stresui“ – preparate, kuriame kelios tarpusavyje derančios aktyviosios medžiagos veikia skirtingas nervų sistemos grandis ir padeda palaikyti emocinę pusiausvyrą bei atsparumą kasdienio gyvenimo iššūkiams“, – pasakoja gydytoja.

Reikėtų leisti sau trumpam sustoti

Tiesa, gydytoja priduria, kad visos priemonės ir rekomendacijos praranda prasmę, jei žmogus ir toliau gyvena tuo pačiu tempu. Būtina suvokti ir spręsti problemos priežastis – kodėl žmogus gyvena nuolatinėje įtampoje, ką būtina padaryti, kad iš šios būsenos išeitume. Dažnai tam reikalinga peržiūrėti savo įpročius, įprastą gyvenimo būdą ir tempą, atpažinti lėtinį stresą palaikančius įsitikinimus ir gyvenimo taisykles bei visą tai keisti. Todėl U. Lindžiūtė ragina pradėti nuo paprasto, bet esminio žingsnio.

„Jei reikėtų pasirinkti vieną dalyką, kurį žmogus šiandien turėtų padaryti savo nervų sistemos labui, tai būtų sąmoningas lėtėjimas. Leidimas sau bent trumpam sustoti – sumažinti tempą, atkreipti dėmesį į kvėpavimą, kūno pojūčius, vidinę būseną. Gyvenime svarbiausia nuoširdumas su savimi – pripažinti sau ką išgyvenu ir išdrįsti daryti realius žingsnius į pokytį“, – atsigręžti į save linki gydytoja psichoterapeutė.     

Armina Staniulienė