Grūdos slėnyje gamtosauginei misijai įdarbintos karvės

Šią vasarą Dzūkijos nacionalinio parko lankytojai ir baidarininkai galės išvysti neįprastą vaizdą – Grūdos paupyje besiganančias karves. Tai gamtosauginė iniciatyva, kurios tikslas – natūraliausiu būdu atgaivinti pievų biologinę įvairovę.

„Tai, kas dabar atrodo neįprasta, iš tiesų yra šimtametė tradicija, – teigia Eimutis Gudelevičius, Dzūkijos nacionalinio parko direktorius. – Ypatinga rūšių įvairove pasižymėjusios Grūdos slėnio pievos susiformavo kaimo žmonėms paupiuose ganant gyvulius ir šienaujant. Tačiau mažėjant kaimo gyventojų šios veiklos ilgainiui nutrūko ir pievos ėmė skursti, apželti krūmais. Todėl sudarėme pasaugos sutartį su ūkininku ir perleidome jam dešimt Herefordo veislės mėsinių galvijų. Ganydamiesi Grūdos slėnyje jie padės atkurti pievų biologinę įvairovę“, – pasakoja Dzūkijos nacionalinio parko direktorius.

Ūkininkas Vytautas Jeremičius įsipareigojo ganyti gyvulius prie Grūdos ir po 10 metų grąžinti direkcijai tokio paties dydžio ir sudėties bandos prieauglį. Prieš paleidžiant gyvulius ganytis buvo atlikti ir paruošiamieji darbai – beveik penkių hektarų plote iškirsti ir pašalinti užžėlę medžiai ir krūmai. Iki metų pabaigos direkcija planuoja paruošti ganymui 27 hektarų plotą. Didžioji dalis Grūdos slėnio žemių priklauso privatiems savininkams, su kuriais buvo pasirašytos bendradarbiavimo sutartys.

„Iki šiol pasirašėme sutartis su 27 žmonėmis, bet tikimės, kad ateityje jų bus dar daugiau. Žemių savininkai davė leidimą iškirsti menkaverčius medžius ir krūmus, ganyti gyvulius jų teritorijoje ir taip palaikyti gerą pievų būklę“, – teigia Eimutis Gudelevičius.

„Pievos yra nuostabus žmogaus ir gamtos bendradarbiavimo kūrinys. Viename kvadratiniame metre natūralios pievos gali būti apie trisdešimt augalų rūšių, – teigia ilgametis Dzūkijos nacionalinio parko botanikas dr. Mindaugas Lapelė. – O ką jau kalbėti apie drugius, laukines bites, paukščius. Grūdos slėnio pievose nuo seno augo kelių rūšių orchidėjos, o tarp jų ir labai reta plačialapė gegūnė. Čia buvo viena didžiausių jos populiacijų Lietuvoje, o nustojus ganyti ir šienauti liko tik fragmentai. Taip pat šiose pievose veisiasi saugomas vienas gražiausių Lietuvos drugių machaonas, o maitintis atskrenda kukutis, peri griežlė. Galvijų ganymas pagerins sąlygas šių ir kitų rūšių populiacijoms atsikurti pačiu natūraliausiu būdu“, – džiaugiasi botanikas.

Grūdos slėnio pievos yra įtrauktos į tarptautinį ekologinį tinklą „Natura 2000“. Jų išsaugojimą ganant gyvulius organizuoja LIFE programos „Naturalit“ projektas. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija yra šio projekto partnerė. Projekto tikslas – išsaugoti vertingiausias gamtines teritorijas, plečiant Lietuvoje „Natura 2000“ tinklą.