Gražaus gyvenimo gražios sukaktys

Rimšės miestelyje, gražiame namelyje, gyvenantys Marijona ir Liudvikas Abaravičiai kartu šio pasaulio džiaugsmais ir rūpesčiais dalijasi jau 58-erius metus. Dievulis juos apdovanojo puikia sveikata ir dideliu optimizmu. Šios Kalėdos jiems žada būti ypač džiaugsmingos – laukia atvažiuojančių sūnaus Rimanto ir dukros Danutės šeimų su anūkais ir proanūkiais. Kaip abu sako, bus pilnas kambarys. O progų švęsti – net kelios. Bus džiaugiamasi ir Kalėdomis, ir tėvelių garbingomis sukaktimis. Liudvikas sulaukė 90-mečio, o jo žmona Marijona švęs 80-metį.

Gruodžio 20 dieną Liudviką Abaravičių aplankė ir sveikatos, gražių švenčių, mielų akimirkų linkėjo bei savivaldybės mero Laimučio Ragaišio sveikinimus ir dovanas perdavė jo patarėjas Darius Lukoševičius bei Rimšės seniūnė Tatjana Jarutienė. Gėlių įteikta ir Marijonai jos artėjančio jubiliejaus proga. Vėliau jaukiai susėsta prie stalo arbata pasivaišinti ir apie ilgą šių žmonių  gyvenimą pasikalbėti. Jiems tikrai netinka žodis ,,senoliai“. Seniūnė Tatjana sako, kad ,,Duok, Dieve, kitam 60-mečiui tokio smagumo ir tokios ukvatos, kokią turi Liudvikas!“. Sulaukęs garbingo amžiaus jis dar zakristijono tarnystę eina, o į bažnytėlę dviratuku numina. Bažnyčioje sukasi kaip vijurkas, sako, klebonas jo darbu patenkintas. Labai mėgsta žvejoti: ,,Važiuoju ryte  į darbą, žiūriu – ogi Liudas jau ant ledo sėdi.  Toks pavydas suima, juk aš irgi žvejė…”,– juokiasi seniūnė.

Liudvikas gimė ir užaugo netolimame Gakiškės kaime, 8 vaikų šeimoje. Šis kaimas įsikūręs pelkynų, ežerų ir raistų apsuptyje, prie vakarinio Rūžo kranto. Anksčiau – gyvas ir linksmas, dabar – tuščias ir liūdnas, tik spanguolynai belikę. Marijona sakė, kad abu mėgsta ten pauogauti. Ji pati kilusi  nuo Dūkšto,  šeimoje devyniese užaugo. Sutuoktiniai džiaugiasi, kad dar yra būrelis jų  brolių, seserų, su kuriais gali susitikti, pabendrauti. Iš tokių didelių šeimų į gyvenime daug šviesių asmenybių iškilo: ir medikų, ir dvasininkų… Liudviko dėdė buvo vyskupas, Čikagoje gyveno, visa giminė iš jo dovanų gaudavo.

Liudvikas 45 metus kolūkyje traktorininku dirbo, žmona namuose šeimininkavo, vėliau mokykloje valytoja įsidarbino. Susipažino jie šokiuose. O tų šokių, vakaruškų tuomet – kiekvienam kaime. Daug žmonių, daug jaunimo buvo: ,,O kokie muzikantai! Kluoną beržiukais iškaišydavom,  samagono padarydavom. Linksma būdavo“. Ir Liudvikas šaunus kavalierius buvęs, geras šokėjas, dainininkas, vis kitą panelę ir vis iš kito kaimo nusižiūrėdavo, kol galiausiai jo širdį nuramino Marijona. Jaunikis jau visai subrendęs, 33 metų, vesti apsisprendė… Meilėje ir darnoje tekėjo jų gyvenimo upė,  pavasariais baltais sodais nužydėdavo, rudenį obuoliais nunokdavo metai ir dešimtmečiai. Ir teka tas laiko vanduo, o kiekviena diena – kaip dovana.  

Gera buvo kalbėtis su šiais šviesiais žmonėmis, kuriems visko šitam gyvenime užtenka ir visi žmonės aplink juos, rodos, tik geri. Tegul bus gražios jų šventės, tegul bus lemta kartu sulaukti ir Deimantinių vestuvių.

Lina Kovalevskienė