Globėjos padėkos ir dovanos – aktyviausiems

Artėjant Kalėdoms ir palydint Žemaičių kalbos metus Mažeikių rajono Viekšnių lopšelis-darželis „Liepaitė“ inicijavo respublikinę virtualią parodą „Diekavuoju“ ir pakvietė šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigas, pradinių klasių mokytojus paraginti vaikus kurti padėkas, o dėkingumo žodžius užrašyti žemaitiškai. Šios parodos globėja sutiko būti Seimo laikinosios žemaičių grupės pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė.

Į „Liepaitės“ kvietimą atsiliepė ne tik Žemaitijos, bet ir kitų Lietuvos regionų ugdymo įstaigos. Visi nuo gruodžio 1 iki sausio 6 d. atsiųsti darbai paskelbti naujienų portalo www.manokraštas.lt virtualioje parodoje „Diekavuoju“. Už kūrybingumą, žemaičių kalbos puoselėjimą visi parodos dalyviai ir jiems padėję pedagogai buvo apdovanoti parodos globėjos padėkomis.

Iniciatoriai sulaukė ypatingo globėjos dėmesio – sausio 25 d. Seimo narė aplankė „Liepaitę“. Politikę žemaitiškomis dainelėmis pasitiko priešmokyklinio ugdymo grupė ir juos mokanti muzikos mokytoja Milda Tenienė.

Pedagogėms – Aleksandrai Norbutienei, Gintarei Gudauskienei, Jovitai Kryžienei, Nijole Achrem, Viktorijai Butienei, Virginijai Kinienei, Živilei Kateivienei, padėjusioms vaikams kurti diekavuones, Seimo narė R. Šalaševičiūtė įteikė padėkas ir suvenyrus. Už puikią iniciatyvą globėjos padėka įteikta ir „Liepaitei“. Dovanų kraitę papildė ir darželiui Seimo narės įteikta Žemaitijos vėliava.

Malonių ir šiltų akimirkų paliko susitikimas su Seimo laikinosios žemaičių grupės pirmininke. Ji papasakojo apie grupės veiklą, kas ir kieno iniciatyva 2022-uosius metus paskelbė Žemaičių kalbos metais. „Kadangi Konstitucijoje įteisinta viena kalba – lietuvių kalba, Seimas, nepaisant kelerius metus puoselėjamos Žemaičių kalbos metų idėjos, priimti nutarimo dėl Žemaičių kalbos metų negalėjo. Tai būtų Konstitucijos pažeidimas, ko negalime daryti. Ir tada kilo sumanymas, kad Žemaičių kalbos metus gali paskelbti savivaldybės. Pirmoji Žemaičių kalbos metus paskelbė Telšių rajono savivaldybė, o ja pasekė kitos Žemaitijos savivaldybės“, – apie Žemaičių kalbos metų paskelbimą pasakojo Seimo narė, tuo pačiu užsimindama, kad ieškoma sprendimo, kaip įteisinti žemaičių kalbą, juk kaimynai latviai ir lenkai turi įteisinę istorines kalbas, tad gal ir Lietuvai pavyks įgyvendinti žemaičių norą, kad oficialiai būtų ne žemaičių tarmė, kaip yra dabar, o žemaičių kalba.