„Kai būsite kur nors netoliese, ateikite prie šio žibinto, truputį po juo pastovėkite, tuomet pakelkite galvą, suskaičiuokite ant žibinto esančias giles, lapelius, tada, pirmiausia, prisėskite ant Draugystės suolelio, po to – ant Išminties, paglostykite pelėdos sparnus, galvą, pažiūrėkite jai į akis… tuomet, tikėtina, kad jūsų mintys nuskaidrės, aplankys šviesios, pozityvios mintys. Pabandykite! Jei atsiras naujų pojūčių, praneškite, įtrauksime į poveikių sąrašą“, – pasigrožėti vienu Panevėžio rajono miesteliu – Geležiais – kviečia Geležių bendruomenės pirmininkė Jovita Barolienė.
Gerbiama Jovita, kitais metais Jūsų vadovaujamai bendruomenei sukanka 20 metų. Per tą laiką įgyvendinta nemažai projektų, kurių vaisiais iki šiol džiaugiasi ir bendruomenės nariai, ir svečiai, kurie stiprina bendruomeniškumą, tarpusavio pagarbą, supratimą, pagalbą. O kuo svarbūs bendruomenei buvo tikriausiai vieni nelengviausių 2021–2022 metai?
Kaip greit bėga laikas. Jūs pirma suskaičiavote, kad mūsų bendruomenei – 20. Kai įsisuki į veiklas, planus, idėjas tai net nepastebi, jog visai šalia graži sukaktis. Turėčiau padėkoti Geležių bendruomenės įkūrėjams ir pradininkams – Sauliui Sarcevičiui, Reginai Tekorienei, Zitai Maršantienei. Tai jie bendruomenei padėjo įsikurti ir žengti pirmuosius žingsnius, įsibėgėti.
Aš bendruomenei vadovauju tik trečius metus, vis dar šias pareigas pratinuosi. Reikia nuolat derinti laiką tarp visuomeninių pareigų, savanorystės ir savo darbo – pedagogės ir kultūros darbuotojos. Taip pat reikia rasti laiko šeimai ir poilsiui. Abi mano profesijos pasižymi tuo, kad čia daug dinamikos, iššūkių, bendravimo, naujovių ir mokymosi visą gyvenimą. Daug kas stebisi, kaip galima tiek suspėti. Dažnai atsakau taip – kai dirbi mėgstamą darbą, viskas savaime dėliojasi. Kultūrinį darbą dažnai derinu su bendruomenės veiklomis, šeima mane palaiko, supranta, stengiasi įsitraukti, būti kartu.
Per šiuos metus teko įgyvendinti ne vieną projektą – bendruomenės gyvenimo aktyvinimui, stiprinimui, visuomenės sveikatos skatinimui. Šiuos projektus finansuoja Panevėžio rajono savivaldybė. Jų dėka bendruomenės žmonėms galima organizuoti įvairias švietėjiškas, kultūrines, edukacines veiklas, ekskursijas, įsigyti inventoriaus bendruomenės reikmėms ar gyvenamajai aplinkai kurti – įrengti poilsio, bendravimo erdves, puošti sodinukais. Parke, šalia vandens buvo įrengtas basų kojų takas, miestelio centre, šalia kultūros įstaigos sukurta edukacinė ir poilsio zona, kurioje pastatytos supynės, knygų namelis, medžiuose pakabinti vabzdžių viešbučiai. Čia ir vaikai ir suaugusieji gali pailsėti, bendrauti, stebėti vabzdžių gyvenimą, augalus, skaityti knygas. Knygų namelis tapo bendravimo priemone – gyventojai gali savo knygomis keistis, jas dovanoti, pasiimti. Šioje vietoje vyksta maži renginiai, susitikimai, vasarą giedamas himnas. Kai knygelės rudens ir žiemos sezonui būna surinktos ir saugomos iki pavasario, knygų namelyje organizuojamos mini parodėlės. Šią vasarą bendruomenei buvo suorganizuota edukacinė ekskursija į Pamario kraštą, kur susipažino su šio krašto kultūra, tradicijomis, žavėjosi unikaliu kraštovaizdžiu, aplankė žymiausias lankytinas vietas. Įgyvendinant Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektus gyventojai turėjo galimybę dalyvauti įvairiose sveikatos stiprinimo veiklose. Tai ir paskaitos, edukacinės išvykos, profesionalių trenerių, kineziterapeutų vedamos treniruotės, mankštos, konsultacijos vaikams ir suaugusiems.
Pernai miestelio gyventojai turėjo galimybę dalyvauti jogos, aromaterapijos užsiėmime, fizinio aktyvumo dienoje, kur veiklas vedė profesionalus alpinistas. Dalyviai mokėsi įveikti kliūtis, balansuojant ant lynų atkakliai siekti tikslo, o šiemet galėjo mėgautis mobilia sanatorija – termo masažu ir ramybe.
Prieš dvejus metus įgyvendinome projektą „Reprezentuojančios miestelį viešosios erdvės sutvarkymas, pritaikymas patraukliam poilsiui“, skirtą bendruomeninės veiklos stiprinimui savivaldybėse. Šis projektas finansuotas valstybės biudžeto lėšomis. Turėjome siekį sukurti miestelyje tokią erdvę, kuri reprezentuotų gyvenvietę, atskleistų jos unikalumą. Taip miestelio centrinėje aikštėje, kur jau kelintus metus auga mažytis ąžuoliukas – Stelmužės ąžuolo palikuonis, kuris mums buvo padovanotas už iniciatyvą „100-mečio šaliko mezgimas“, buvo pastatyti tautodailininko skulptoriaus Eduardo Tito kurti suolai-skulptūros. Skulptorius atsižvelgė į pageidavimus ir meniškai atliko jam skirtą užduotį – sukurti drožinius, kurie atspindėtų stiprybę, išmintį, meilę, darną, viską apjungti ąžuolo tematika. Dabar šie suolai yra pavadinti Išminties ir Draugystės vardais. Čia miestelio gyventojai ir svečiai gali ne tik pailsėti, prisėsti, bendrauti, bet ir pasigrožėti menišku skulptoriaus darbu, gražia miestelio panorama. Puoselėdami gyvenamąją aplinką tuo pačiu stipriname ir tarpusavio ryšius.
Kaip pavyksta siekti užsibrėžto tikslo – kurti žydintį kaimą?
„Žydinčio kaimo“ konkursą, kurį kasmet organizuoja Panevėžio rajono bendruomenių sąjunga, pavyko laimėti tik labai susitelkus. Teko pasukti galvą, kuo čia išsiskyrus, kaip pasipuošti, praturtinti savo aplinką, suteikti jai daugiau žydėjimo. Visame rajone daug žydinčių, gražiai sutvarkytų ir prižiūrimų gyvenviečių. Miestelių, kaimų bendruomenių žmonės aktyviai bendradarbiauja su seniūnijomis ir kartu rūpinasi gyvenamąja aplinka. Mūsų miestelyje visada žydi gėlės, daug gražiai sutvarkytų ir išpuoselėtų sodybų. Gyventojai rūpinasi savo aplinka. Viešosioms aplinkoms prižiūrėti organizuojamos talkos. Bet visose bendruomenėse taip ir yra. Per dvejus metus mūsų miestelyje buvo sutvarkyta miestelio centrinė aikštė, kuri dabar reprezentuoja ir puošia mūsų miestelį. Čia pastatytos minėtos skulptūros ir sukurtas atitinkamas apželdinimas. Tai davė impulsą draugiškai pasivaržyti su kitomis bendruomenėmis. Dar įsigijome keramikinių vazonų, augalų, sukūrėme kelias kompozicijas. Viešosios erdvės atrodė patrauklios, tvarkingos, tad nusprendėme pabandyti – pateikėme paraišką dalyvauti konkurse. Nudžiugome sužinoję rezultatus. Ačiū visiems, kas prisidėjo prie šio konkurso laimėjimo. Už gautą piniginį prizą nusprendėme toliau puošti savo miestelį – toliau kurti centrinės aikštės savitumą.
Rugsėjo pabaigoje Geležiuose buvo pastatytas unikalus tautodailininko, kalvio Sauliaus Kronio kurtas Žibintas. Šalia Išminties ir Draugystės suolų-skulptūrų pastatytas žibintas ne tik apšvies skulptūras, bet bus miestelio puošmena, simbolizuojanti šviesą, žvilgsnį į ateitį, viltį. Žibintą kalvis papuošė keliais ąžuolo lapelių ir subrandintų gilių elementais, kad šioje miestelio aikštėje išliktų ąžuolo motyvai visuose čia esančiuose kūriniuose. Tai stiprybės simbolis ir aikštėje pasodinto 100-mečio ąžuoliuko, Stelmužės ąžuolo palikuonio atspindys. Nuoširdžiai dėkojame menininkui, kalvystės meistrui Sauliui Kroniui už nuoširdų darbą, unikalų kūrinį, kuris atliepia visus lūkesčius ir vizijas.
Žibintui pastatyti, idėjai įgyvendinti panaudojome konkurse „Žydintis kaimas“ laimėtą piniginį prizą ir gautas lėšas iš 1,2 proc. GPM pervestas mūsų bendruomenei. Kai būsite kur nors netoliese, ateikite prie šio žibinto, truputį po juo pastovėkite, tuomet pakelkite galvą, suskaičiuokite ant žibinto esančias giles, lapelius, tada, pirmiausia, prisėskite ant Draugystės suolelio, po to – ant Išminties, paglostykite pelėdos sparnus, galvą, pažiūrėkite jai į akis… tuomet, tikėtina, kad jūsų mintys nuskaidrės, aplankys šviesios, pozityvios mintys. Pabandykite! Jei atsiras naujų pojūčių, praneškite, įtrauksime į poveikių sąrašą.
Kiek žinau, ir rudenį gražių renginių netrūksta Geležiuose? Kokie jie?
Rudenį Geležiuose pagrindinis renginys yra „Obuolinės“. Jos rajone yra vienintelės. Kultūrinius renginius organizuoja Geležių kultūros darbuotojai. Bendruomenė juose aktyviai dalyvauja, remia, padeda puoselėti tradicijas. „Obuolinės“ Geležiuose yra kulinarinio paveldo renginys, skirtas atskleisti obuolio grožį ir naudą. Anksčiau kiekvieno lietuvio sodybose rudenį sunokdavo pilnos kraitės obuolių. Obelį pasodinti buvo lygiai taip pat svarbu, kaip ir ąžuolą. Obelys ir sotino, ir puošė sodybas. Geležiuose taip pat obelų sodai tebeveša, juose sunoksta gausybė obuolių. Iš obuolių galima pagaminti įvairių patiekalų, juose gausu vertingų savybių sveikatai. Bet patys populiariausi yra obuolių pyragai. Šiemet renginyje dalyvavo net 11 obuolių pyragų kepėjų. Tai ir bendruomenės moterys ir svečiai iš kitų gyvenviečių, rajonų. Obuolių pyragai buvo vienas už kitą skanesni ir išradingai pateikti. Moterys dalijosi receptais, vaišino susirinkusius. Pyragus kasmet vertina į šventę atvykę svečiai, kurie kiekvieną pyragą degustuoja, įvertina tam tikra nominacija. Obuolių pyragų kepėjos savo dalyvavimu prisideda prie kulinarinio paveldo puoselėjimo, „Obuolinių“ tradicijos tęstinumo.
„Obuolinėse“ jau tradicija tapo virti obuolienę ir kasmet vis su nauju prieskoniu. Šiemet ji buvo su spanguolėmis, čia taip pat padeda bendruomenė – suskinti obuolius, paruošti stiklainius, virti obuolienę.
Jau kelintus metus miestelio gyventojai yra kviečiami kurti „Rudenėlio kilimėlius“. Iš paskutinių rudens žiedų, augalinės medžiagos, derliaus likučių buvo nutiestas takas rudeniui. Ši veikla skirta skatinti gyventojų bendrystę, burtis į komandas, kartu kurti, ieškoti medžiagų, derinti kuriamo kilimėlio projektą. Bendras darbas, kūryba teikia daug džiaugsmo. Dažnai renginiams reikia ieškoti rėmėjų, kurie įsteigtų dalyviams prizus, dovanėles. Šiemet Obuolinių renginį rėmė, prizus kūrėjams įsteigė parduotuvių tinklas „Žalia stotelė“.
Spalio pabaigoje organizuojamas „Moliūgų žibintų vakaras“. Miestelio gyventojai vėl kviečiami kurti, skaptuoti moliūgus, atnešti juos šalia Knygų namelio, kur įkuriamas „Moliūgų žibintų kiemas“. Tie, kurie prisiliečia prie šventės kūrimo, jiems, manau, šventė tampa daug gražesnė, prasmingesnė.
Artėja Kalėdos, kuo jos svarbios Geležių bendruomenės nariams?
Artėjant Kalėdoms teks vėl sėsti prie pasitarimų stalo ir prie arbatos aptarti miestelio puošimo idėjas. Kultūros darbuotojai kasmet įrengia Kalėdų Senelio verandėlę, puošia jos aplinką. Pernai organizavo nykštukų parodą, kurie buvo eksponuojami ant kultūros namų palangių su specialiu apšvietimu. Nykštukus kūrė miestelio gyventojai. Šiųmetinių kalėdinių planų kultūros darbuotojai kol kas neišduoda.
Bendruomenės komanda kasmet puošia miestelio žaliaskarę. Eglutė didelė, todėl tenka ieškoti keltuvo, būrio žmonių, kad miestelio eglutė vėl sužibtų ir džiugintų. Prie eglutės puošmenų, girliandų pirkimo prisideda miestelio gyventojai, tam panaudojame ir surinktą nario mokesčio dalį. Dėliojame pinigėlius iš vienos krūvelės į kitą, skaičiuojame, ieškome rėmėjų. Kaip šiemet puošimės dar nežinome, yra minčių, pasiūlymų, bet kol kas dar nėra galutinio sprendimo. Bet naujasis žibintas Kalėdoms tikrai sužibs. Tai bus tarsi simbolinis ženklas Kalėdų laikotarpiui paskelbti.
Paminėjote kelis renginių rėmėjus, bet tikriausiai jų turite daugiau?
Kaip jau ir minėjau, kultūros renginius organizuoja Geležių kultūros darbuotojai, renginiams finansavimą skiria savivaldybė. Mano vyras Virginijus Barolis yra Geležių kultūros įstaigos vadovas. Tad šį darbą puikiai žinau – jeigu norai, vizijos ir idėjos prasilenkia su turimomis finansinėmis galimybėmis arba turi „nusileisti ant žemės“ ir reginio biudžetą susidėlioti iš to, koks finansavimas skirtas, arba turi ieškoti rėmėjų, geradarių, kurie padeda įgyvendinti sumanymus.
Didžiausias vasaros renginys yra kraštiečių šventė „Jokūbinės. Kai rugelis pareina namo“. Šiam renginiui atsiranda ne vienas ir ne du geros valios žmonės, kurie pagal galimybes jį remia, prisidėdami arba finansine parama, arba savo darbu, pagalba. Šiam renginiui bendruomenės žmonių pagalbos reikia daugiausiai – nuo šventės erdvės paruošimo, sutvarkymo, iki scenos statymo, dekoracijų kūrimo, šventės apipavidalinimo ir kt.
Dalį bendruomenės reikmėms skirtų išlaidų (gėlynų priežiūrai, dažams ir kt.) apmokame iš surinkto nario mokesčio. Taip pat turiu pasidžiaugti vis didėjančia parama gaunama iš VMI, tai GPM (1,2 proc.). Kasmet atsiranda vis daugiau žmonių, kurie mūsų bendruomene pasitiki, mato jos veiklas ir skiria savo GPM. Tik gaila, kad nežinome, kas tie geradariai, nes labai labai norisi jiems padėkoti. Pernai gautas lėšas iš GPM panaudojome gėlyno įrengimui, o šiemet galėjome padengti dalį sumos už įsigytą unikalų, vienetinį, tik mūsų bendruomenei sukurtą Žibintą. Gaunamos lėšos, parama labai reikalinga norint įgyvendinti sumanymus, idėjas aplinkos gražinimui, jos priežiūrai, kuriant miestelio įvaizdį. Ačiū, kas mumis pasitiki.
Jau kelinti metai aktyviai kalba apie regionų gaivinimą, bet centrinės valdžios priimami sprendimai atrodo viską verčia aukštyn kojomis. Juk žmogus, rinkdamasis gyvenimą regione, įvertina ir kokios ten teikiamos viešosios paslaugos: kas rūpinsis jo ir jo šeimos sveikata, kokios vaikų ugdymo sąlygos, koks kultūrinis gyvenimas, kokios galimybės susirasti darbą ir panašiai. O kaip yra Geležiuose?
Geležiuose veikia vienintelė įstaiga – Tiltagalių kultūros centro Geležių padalinys. Ši įstaiga rūpinasi gyventojų kultūriniu gyvenimu, užtikrina kultūros paslaugas – organizuoja renginius, laisvalaikį, edukacijas, parodas. Vyksta meno mėgėjų veikla. Bendruomenė kultūros įstaigos patalpose gali organizuoti susirinkimus, pasitarimus. Kultūros įstaigoje galima išsinuomoti salę socialinėms reikmėms. Miestelyje yra bažnyčia, kur tikintieji renkasi maldai. Dirba parduotuvė. Nemažai žmonių užsiima ūkine veikla. Mūsų miestelis mažas ir apimtimi ir gyventojų skaičiumi. Tačiau iš dalies tai yra ir privalumas – gyventi čia ramu, jauku, tylu, žmonės vieni kitus gerai pažįsta, jei reikia, padeda, susitelkia bendram darbui ar pagalbai. Pasiekti miestą automobiliu nėra sudėtinga. Nemažai žmonių dirba mieste, kita dalis žmonių ūkininkauja, dirba pas ūkininkus, miško įmonėse. Tad, kas nori dirbti, randa darbą ir galimybes pasiekti darbo vietą. Mokiniai į mokyklas pavežami mokykliniais autobusais. Nors esame ir atokus regionas, bet čia galima tenkintis ir kultūros ir poilsio paslaugomis, mėgautis gražia gamta, parku, vandens telkiniu, yra ir vaikų žaidimo aikštelė, lauko treniruokliai. Tikimės ateityje išspręsti vandentiekio ir nuotekų problemą.
Ar Geležiai patvirtina teiginį, kad regionai ir toliau tuštėja? Jei taip, kas galėtų pristabdyti tą procesą?
Taip, regionai tuštėja. Jau septyneri metai, dėl mažo ir toliau mažėjančio mokinių skaičiaus, Geležiuose uždaryta mokykla. Gyventojų miestelyje mažėja. Vyresnioji karta išeina, o jaunų šeimų įsikuria ir lieka čia gyventi nedaug. Priemiestinės gyvenvietės, po truputį, pradeda atsigauti, jose įsikuria naujakuriai, statosi namus, įsilieja į bendruomenes, ieško ryšių su vietiniais gyventojais. Mes esame atokiau nuo miesto. Geležiuose, po tuštėjimo proceso, kol kas stabilu. Atsiranda vienas kitas naujakurys, kuris įsigyja čia nekilnojamą turtą. Kaip ir minėjau, gal tai ir yra mūsų gyvenvietės privalumas – rami, saugi aplinka gyventi arba lyg sodyboje ilsėtis, leisti vasaras, auginti daržoves, gėles, mėgautis gamta. Dabar pastebima tendencija grįžti arčiau gamtos, mėgautis ramybe, kad subalansuotume savo vidinį pasaulį. Kiekvienas pasirenkame, kur įsikurti, įleisti šaknis.
Dėkoju už pokalbį.
Kalbino Karolina Baltmiškė
Nuotr. iš bendruomenės archyvo
