Gausi dešimtuką – nupirksim žaislą

Europos šalims vis labiau griežtinant mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose, Lietuvoje netylant diskusijoms apie telefonų draudimą pamokų metu, visuomenės žmonių akys nukrypsta į asmeninį vaikų laiką. Žaislų prekės ženklo „Lapute.lt“ įkūrėja Lina Janulevičienė teigia: tyrimai rodo, jog tam, kad vaikas jaustųsi mylimas ir reikalingas, jam reikia 10–20 minučių nepertraukiamo dėmesio  per dieną – tokio dėmesio, kuris skirtas tik vaikui: be telefono pertraukėlių, be minčių apie vakarienę ir pan. „Žinau, kad mums, tėvams, dienoje būna tikrai sunku surasti laiko, todėl rekomenduoju susikurti dienotvarkę, pavyzdžiui, skiriate 15 nepertraukiamų minučių vaikui po vakarienės. Jei vaikas žinos, kad kasdien tuo pačiu metu turės ypatingą laiką su tėvais, jis kantriai jo lauks“, – sako L. Janulevičienė.

Tėvai pirkdami žaislus bando kompensuoti savo kaltę prieš vaikus

Žaislų verslo strategė pastebi: tėvai, jausdami kaltę dėl to, kad per mažai laiko skiria savo vaikui, bando prarastą laiką kompensuoti nauju, dažnu atveju brangiu, žaislu. Taip vaiko kambarys, pilnas įvairių žaislų, tampa žaidimų oaze, kur vaikas susiduria su iššūkiu – kuriai priemonei skirti dėmesio. „Matau dvi rimtas problemas, susijusias tiek su tėvais, tiek su vaikais. Pirma, dažnai girdžiu tėtį ar mamą sakant: „Aš neskiriu tiek laiko, kiek norėčiau, bet bent jau duodu jam viską, ko jis nori.“ Deja, ši kompensacija skirta ne vaikui, ji ramina pačius tėvus, tarsi išperkančius savo kaltę. Antra, vaikui, turinčiam žaislų perteklių, vis gaunančiam naujų pirkinių, žaidimai bei dovanojimas praranda prasmę. Be to, kai vaikas turi per daug žaislų savo kambaryje, jo dėmesys nuolat blaškomas – jis lekia nuo vieno prie kito daikto, nekurdamas ilgalaikio žaidimo“, – sako žaislų verslo strategė.

Tai kiek žaislų turi turėti vaikas? Kada jis nepasimes gausiame jų pasirinkime? Ir kada namai netaps žaislų chaosu? Žaislų prekės ženklo įkūrėja L. Janulevičienė atsako: vienu metu rekomenduojama turėti apie 10–20 žaislų. Ji siūlo laikas nuo laiko išbandyti žaislų rotaciją. Vietoj to, kad mažyliui vienu metu suteiktumėte visus namuose esančius žaislus, pabandykite juos rotuoti – suskirstykite į mažesnes grupes ir reguliariai keiskite. Lina rekomenduoja atrinkti 15 žaislų bei žaidimų ir laukti vaiko reakcijos. „Jei po savaitės ar dviejų pastebite, jog kažkurie žaislai tapo mažiau įdomūs, pakeiskite juos kitais, kuriuos pradžioje paslėpėte. Taip žaislai ilgiau išliks patrauklūs“, – teigia L. Janulevičienė.

Be to, kai žaislų kiekis mažesnis, vaikui lengviau pamatyti visus savo turimus žaislus ir sugalvoti naujų veiklų su jais. Žaislų verslo strategė rekomenduoja ne tik kontroliuoti žaislų kiekį, bet ir juos laikyti taip, jog vaikas juos aiškiai matytų atvirose lentynose, skaidriose dėžėse ir pan. Dauguma tėvų yra pastebėję, kaip dažniausiai žaislai, įvairios priemonės laikomi mokymosi įstaigose – jie gerai matomi. Tuo tarpu namuose esame linkę viską sudėti į nepermatomas dėžes, maišus arba spinteles.

Mažesnis žaislų kiekis padeda lavinti kūrybiškumą

Be abejo, esant mažesniam žaislų kiekiui lavinamas ne tik kūrybiškumas, bet ir problemų sprendimo įgūdžiai, kai vaikas turi išspręsti problemą, kuo pakeisti trūkstamą objektą ar detalę. Taip pat mažieji išmoksta greitai nenusivilti ir nenuleisti rankų iškilus kliūtims – tai itin svarbu emocinei savireguliacijai

„Meilės išraiškos vaikui būtinos, tačiau meilė nėra matuojama žaislų kiekiu. Vaikai meilę jaučia per bendrą laiką, žodžius, jų išklausymą, fizinį kontaktą. Be šių meilės išraiškų vaikas nesupras, kad yra mylimas – net jei jo kambarys pilnas žaislų. Vaikui svarbu emocinė reikšmė. Daug didesnę vertę gali turėti mielas raštelis, piešinys, o daiktai turėtų būti susiję su emocija. Pavyzdžiui, kepurė su mylimiausio vaiko herojumi – meškiuku arba dinozauru. Tokia dovana vaikui pasakys, kad tėvai galvoja apie juos, pažįsta ir gerai supranta, ką jis nori gauti“, – sako L. Janulevičienė.

 Gausi dešimtuką, nupirksim žaislą

Lina turi tiek elektroninę, tiek fizinę parduotuvę Druskininkuose, tad dažnai susiduria su vaikais ir jų tėvais. Ji pastebi, kad kartai tėvai ateina išrinkti žaislą už tam tikrą pasiekimą. Pavyzdžiui, tėtis ar mama sako: jeigu gausi dešimtuką, nupirksiu norimą žaislą. Arba jei lankysi muzikos ar sporto mokyklą, gausi brangų žaidimą. To neturėtų būti, tokiu atveju vaikas praranda savimotyvaciją mokytis ar atlikti namų ruošos darbus, o juk noras turėtų kilti iš jo paties. Žadėdami žaislą mes skatiname vaiką siekti žaislo. Atėjus paauglystei, paauglys nebenorės mokytis, stengtis, o žaislus keis didesni pirkiniai, tokie kaip kompiuteris, brangūs išmanūs įrenginiai, tuomet ką darys tėvai? O vaikas susidurs su krize – kam stengtis, jei viską gali turėti“, – pasakoja L. Janulevičienė.

Technologijos (ne)pakeis įprastų žaislų?

Dažnai pasigirsta svarstymų, ar dirbtinis intelektas, technologijos, išmanieji įrenginiai pakeis įprastus žaislus? Sausio pabaigoje Vokietijoje vyko didelė žaislų paroda, kurioje vienas iš pranešėjų kalbėjo, jog klasikiniai žaislai nekinta jau šimtmečius. Kaladėlės, lėlės, arkliukai ir daugybė kitų priemonių, žaislų bei žaidimų vyrauja pasaulyje. Pasak Linos, žaidimas egzistavo nuo žmonijos pradžios, juk archeologai rado tūkstančių metų senumo molinių lėlių, kaulinių arkliukų, primityvių konstruktorių ir netgi stalo žaidimų. „Vaikai visose kultūrose ir visais laikais žaidžia su labai panašiais žaislais, atitinkančiais jų natūralų mokymosi ir raidos procesą. Nors šiandien daug kalbama apie technologijas, klasikiniai žaislai niekur nedingsta ir, manau, nedings, nes jie atitinka esminius vaiko raidos poreikius. Jie leidžia vaikui būti kūrėju, o ne tik pasyviu vartotoju – todėl kaladėlės, lėlės, bokštai, vaidmenų žaidimai ir kiti žaislai išliks svarbūs dar daugybę metų“, – sako žaislų prekės ženklo įkūrėja. 

Nerijus Žeronas