Gamta prabyla per meną – kviečiame Vilniaus senamiestyje atrasti 5 ypatingas instaliacijas

Mūsų gyvenimo būdas, kasdieniai įpročiai palieka pėdsaką gamtoje. Pavienis pėdsakas nesukuria ryškios žymės, tačiau jų visuma lemia procesus, kurie negrįžtamai naikina mūsų planetą, nuodija orą, vandenį ir dirvožemį.

Tirdami aplinką ir suprasdami gamtos procesus, galime sąmoningai suvokti taršos mąstą ir judėti pokyčių link versle, pramonėje, kasdieniame gyvenime. Kad išsaugotume aplinką ne tik sau, bet ir ateities kartoms.

Vilniaus senamiestyje rugpjūčio mėnesį įkurdintos meninės instaliacijos kviečia atkreipti dėmesį į opiausias taršos problemas ir pagalvoti, kaip gyvensime ateityje.

Vokiečių gatvė. Aplinka tave stebi. O tu ar stebi ją?

Aplinkos apsaugos agentūroje, taip pat ir 9- iose jos laboratorijose, veikiančiose skirtingose Lietuvos apskrityse, dirba daugiau kaip 300 specialistų, kasmet Agentūra atlieka šimtus tūkstančių aplinkos tyrimų, kurių svarbiausi rezultatai skelbiami svetainėje gamta.lt

Gamta mato ir jaučia mūsų veiklos poveikį, todėl ir mes turime sekti jos ciklus ir matuoti pokyčius, kuriuos patys sukeliame.

Rūdininkų skveras. CO2 ar meilė tvyro ore?

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos – vienas iš pagrindinių klimato kaitos generatorių, ardančios mūsų planetos ekosistemas. Prie CO2 emisijų Lietuvoje labiausiai prisideda transporto, energetikos ir pramonės sektoriai bei žemės ūkis.

Žvelgdami į veidrodį, pamatykime save aplinkos kontekste – kas tvyro ore – meilė, ar CO2? Juk tik nuo mūsų priklauso, kokioje aplinkose save matysime – gyvoje ir klestinčioje, ar nykioje ir užterštoje.

Vilniaus Bernardinų sodas. Pasirinkimo akiniai

Didžiausi oro taršos šaltiniai Lietuvoje yra kelių transportas, kuro deginimas, naftos pramonė ir žemės ūkis. Nors dedame pastangas pasiekti žaliąją transformaciją, vis dar atsiliekame nuo Europos sąjungos iškeltų tvarumo tikslų.

Pažvelkime į ateitį pro gamtos akinius – ar matysime klestintį žalią miestą, ar negyvas urbanizuotas betono džiungles?

Paupio turgus. Vamzdis

Mūsų nuotekų valymo sistema nėra pajėgi pakankamai išvalyti buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų – apie penktadalis jų net ir po valymo neatitinka numatytų normų. Pramonės ir gamybos nuotekos, buityje naudojami cheminiai skalbikliai ir valikliai, gatvių tarša nuo smulkių plastiko šiukšlių iki automobilių alyvos – visa tai patenka į nuotekų sistemą, o kartu ir į požeminius ir paviršinius vandens bei gruntą.

Skaidrus vanduo yra duotybė, tačiau jo švarumo išsaugojimas – mūsų pastangų klausimas.

Vingrių skveras. Spalvotas dušas

Didžioji dalis prausiklių ir šampūnų, kuriuos naudojame kasdien, savo sudėtyje turi žmonių ir gyvūnų sveikatai kenksmingų cheminių medžiagų ir parabenų bei mikroplastikų, kurie yra pridedami, siekiant suteikti gaminiui tam tikrą savybę. Šių medžiagų nuotekų valymo sistemos pilnai išvalyti negali, todėl jos patenka į vandens telkinius ir kelia pavojų jų florai ir faunai.