Festivalis „Sirenos“ pristato Lietuvos spektaklių programą

Mes taip nesitarėm.VšĮ Liūdni Slibinai nuotr.

Dėmesys LGBTQ+ bendruomenei bus skiriamas ne tik birželį, kai vyksta „Baltic Pride“ renginiai, bet ir rugsėjo mėnesį, nes tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ šių metų Lietuvos teatro programą paskyrė queer temoms ir aktualijoms. Atrinkti šias temas geriausiai atspindinčius spektaklius ir kitus scenos kūrinius „Sirenų“ meno vadovė Kristė Agota Savė patikėjo režisieriui Naubertui Jasinskui. Jis prisipažįsta, kad labai įdomu pažiūrėti, kiek lygiateisiškumo atspindžių yra profesionalioje teatro ir šokio scenoje Lietuvoje, bei apibrėžti queer sąvoką. Jo parinkti kūriniai žiūrovams ir teatro profesionalams iš užsienio festivalyje „Sirenos“  bus parodyti rugsėjo 25–28 dienomis.

„Terminą queer galima suvokti iš keleto skirtingų perspektyvų – kaip terminą, vartojamą žmonių tapatybei įvardyti, kvestionuojant lyčių binariškumą, ir kaip mąstymo būdą, bandantį išvaduoti iš patriarchato suformuotų požiūrių ir sceninio įvykio kūrimo perspektyvų.

Ši programa pati savaime tampa tarsi išsilaisvinimu iš tradicinio programos suvokimo – pusę jos sudaro šiuolaikinio šokio kūriniai bei scenos menų projektai, sukurti drauge su neprofesionaliais kūrėjais. Tokiu būdu plečiamos ne tik teatrinės raiškos formos, bet ir pati festivalio programos samprata“, – sako kuratorius Naubertas Jasinskas.

Programoje – dešimt dramos, šokio ir performanso kūrinių, sukurtų Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune ir Panevėžyje. Pasak N. Jasinsko, atrinktus kūrinius galima suskirstyti į tris grupes – dramos teatro spektaklius – performatyvius vyksmus, šiuolaikinio šokio kūrinius bei bendruomenes telkiančius pasirodymus. 

Pirmajai grupei kuratorius priskiria Uršulės Bartoševičiūtės spektaklį pagal britų dramaturgės Alice Birch pjesę apie iš kartos į kartą perduodamą traumą ir psichinės sveikatos problemas „Savižudybės anatomija“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras), Oskaro Koršunovo spektaklį apie moters išgyvenimus radikalioje patriarchalinėje visuomenėje, kupinoje prievartos „Šventoji“ (OKT / Vilniaus miesto teatras), Iwano Wyrypajevo ir Mykolos Mishyno Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre sukurtą teatrinę patirtį „Mahamaya Electronic Devices“, kur besiliečiant prie giliausių žmogaus gyvenimo aspektų, klausiant apie Dievą, meilę ir asmeninės laisvės ribas, bandoma rasti atsakymą į esminius žmonijos klausimus. Taip pat žiūrovams bus parodytas paties Nauberto Jasinsko Klaipėdos dramos teatre režisuotas socialinius tabu laužiantis gotikinis pasakojimas „Sugrįžimas“ apie besiskiriančius jaunus sutuoktinius (įkvėptas Roberto Bolaño novelės) ir režisierės Lauros Kutkaitės performatyvi paskaita „Tremolo“, nagrinėjanti moters kūno pažinimo, seksualinės sveikatos, savivertės temas per pagrindinę – seksualinio malonumo – prizmę (MMLAB). 

Programoje – ir trys šokio spektakliai. Choreografės Gretos Grinevičiūtės darbas apie draugystę „Šokis geriausiai draugei ir cigaretei“ (MMLAB), šokio menininkų Agnietės Lisičkinaitė ir Igorio Shugaleevo šokio spektaklis „Clap and Slap“, nagrinėjantis paralyžuojančią įtampą, atsiradusią Rytų Europoje (ypač tarp Lietuvos ir Baltarusijos) po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą („New Baltic Dance“) bei dar vienas Agnietės Lisičkinaitės kūrinys „Rave of Riot“, kuriame ji tęsia kūrybines paieškas, kaip sceninės raiškos priemonėmis įkūnyti protestą bei kartu su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 4 kurso studentais siekia sukurti nenutrūkstančią kolektyvinę judesio kelionę link išsilaisvinimo (LMTA).

Trečioji grupė – bendruomenes telkiantys pasirodymai. Tai Gretos Štiormer Kauno menininkų namuose pristatytas „Vaivorykštės miuziklas“ – šiuolaikinis sceninis kūrinys, kuriamas pagal autobiografinio dokumentinio teatro ir bendrakūrybos principus, jo centre – queer bendruomenė, jos patirtys ir kultūra. Taip pat Dominyko Vaitiekūno sumanytas patirtinis audiovizualinis pasirodymas „Mes taip nesitarėm“, suvienijantis kurčiųjų bendruomenę ir profesionalius atlikėjus iš girdinčiųjų pasaulio. Čia susitinka muzika, videomenas, kurčiųjų kūryba gestų kalba ir unikali garsinė patirtis (VšĮ „Liūdni Slibinai“).

Žiūrėti lietuviško teatro produkcijos į „Sirenų“ festivalį kaskart atvyksta apie pusšimtį profesionalų iš įvairių užsienio teatrų, festivalių ir organizacijų. Tai padeda užsimegzti naujoms kūrybinėms partnerystėms, plėsti Lietuvos meno rinką, inicijuoti naujus tarptautinius projektus. Kaip ir kasmet šiuos dešimt atrinktų spektaklių žiūrės ir vertins tarptautinė festivalio žiuri, kurią sudaro Wiener Festwochen (Vienos festivalio) kuratorė Carmen Hornbostel (Austrija), režisierius ir &Espoo teatro meno vadovas Jussi Sorjanen (Suomija), Londono Southbank Centro Teatro  ir šokio skyriaus vadovas Aaron Wright (Jungtinė Karalystė), Latvijos naujojo teatro instituto ir festivalio „Homo Novus“ meno vadovė Santa Remere (Latvija), auawirleben festivalio dramaturgė ir kuratorė Olga Drygas (Lenkija-Šveicarija).

Žiuri skirs prizus trims įsimintiniausiems kūriniams, o žiūrovai turės progą išrinkti savo favoritą. Apdovanojimai bus teikiami ceremonijoje, kurią organizuos praeitų metų laimėtojai – spektaklio „Cafe Existans“ režisierius Paulius Markevičius ir kūrybinė komanda.

VšĮ „Teatro informacijos centras“ rengiamas Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ vyks dvidešimt antrą kartą rugsėjo 25 – spalio 10 dienomis. Žiūrovų laukia ne tik užsienio ir Lietuvos programos, bet ir tinklaveikos bei edukaciniai renginiai: Baltijos dramos forumas (rengiamas kartu su MMLAB), „Baltic Drama Think Tank“ – Suomijos ir Baltijos šalių dramaturgų susitikimas, Šiaurės šalių tinklo „Concept Touring“ susitikimas, queer pop-up‘as-visos dienos renginių maratonas ir kitos Klubo veiklos. Daugiau informacijos: www.sirenos.lt 

 Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Festivalį remia Vilniaus miesto savivaldybė.