Europos paveldo dienų metu – išskirtinė ekskursija

Kražiai nuo seniausių laikų minimi kaip kultūros ir švietimo centras, turtingas ne tik savo istorija, kultūros paveldo objektais, bet ir išsiskiriantis daugiakultūriškumu bei religinių bendruomenių įvairove. Turbūt ne visiems yra žinoma, kad vienu metu Kražiuose buvo keturios bažnyčios, trys vienuolynai ir priskaičiuojama net dvylika veiklą vykdančių religinių bendruomenių, iš kurių trys veikia ir šiandien. Norint visuomenei visas jas pristatyti, bendradarbiaujant su Kelmės rajono savivaldybe, rugsėjo 13 dieną surengta išskirtinė ekskursija „Religijų įvairovė Kražiuose“. Jos metu dalyviai apsilankė Naujosios Gokulos Krišnos Sąmonės religinėje bendruomenėje, susipažino su vietos gyventojais, vaišinosi nuostabaus skonio vegetariškais valgiais. Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre pristatyta kilnojama paroda apie visas Kražių apylinkėse buvusias ir esančias religines bendruomenes, tikėjimus. Ekskursija baigta Stupkalnyje, kur susipažinta su budistų bendruomenės „Deimantinio Kelio budizmo Karma Kagju tradicija“ veikla, tradicijomis, gyvenimo būdu, pabuvota prie pirmosios Lietuvoje Stupos bei grįžta su begale teigiamų emocijų. Tai vienas iš kultūros centro įgyvendinamo projekto „Religinės konfesijos Kražiuose“ renginių, kurį finansuoja – Lietuvos kultūros taryba, partneriai – Kelmės rajono savivaldybė, Naujosios Gokulos Krišnos Sąmonės religinė bendruomenė, budistų bendruomenė „Deimantinio Kelio budizmo Karma Kagju tradicija“.

Trumpai apie religijas ir tikėjimus, kurių gausa ilgainiui formavo ne tik Kražių miestelio gyventojų būdą, šventes, bet ir materialųjį bei nematerialųjį kultūros paveldą.

Prieš Žemaitijos krikštą Kražių žemėje vyravo baltų tikėjimas. Pagonys čia meldėsi savo dievams ir deivėms, gerbė žemę ir gamtą. Su šiuo tikėjimu siejamas Medžiokalnis, kuriame vaidilutės kurstė šventąją ugnį, atliko aukojimus. XV a. pradžioje, Vytautui pradėjus Žemaitijos krikštą, ant vieno iš alkakalnių (dabartinio Vytauto kalno) pastatyta viena pirmųjų bažnyčių Žemaitijoje. Jai suteiktas Šv. Arkangelo Mykolo titulas. Ši bažnyčia ilgą laiką buvo Kražių parapine bažnyčia ir joje meldėsikatalikai. Bažnyčia degusi net penkis kartus, po paskutinio gaisro atstatyta nebuvo.

Nuo 1608 m., daugiau nei 160 metų Kražiuose gyveno jėzuitai. Kražių jėzuitų kolegijos ansamblį sudarė 22 pastatai ir didinga bažnyčia, kuri turėjo net 12 altorių. Centrinį altorių puošė dailininko Leonardo da Vinčio paveikslas. Tai ryškiausią pėdsaką Kražių istorijoje palikusi religinė bendruomenė.

XVII a. vid. mediniuose vienuolyno pastatuose įsikūrė septynios seserys benediktinės. XVIII a. vid. vienuolės savo lėšomis pradėjo statyti naują mūrinę bažnyčią, kurią suprojektavo jėzuitas, architektas Tomas Žebrauskas. Šventovė į istoriją įėjo 1893 m. Kražių skerdynių įvykiais, kuomet parapijiečiai savo tikėjimą gynė maldomis ir giesmėmis. Šiuo metu čia meldžiasi ne tik miestelio, bet ir apylinkių katalikai bei svečiai.

XVIII a. pradžioje į Kražius atsikėlė vienuoliai rokitai. Jų įsikūrimas sutapo su bado ir maro epidemija, kuomet nualinti Kražių bei plačios apylinkės gyventojai, raudomis bei maldomis išmeldė Šv. Roką pagalbos. Per amžius iš lūpų į lūpas sklido pasakojimai, kaip Šv. Rokas nutolino nelaimes ir išgydė net visiškai beviltiškus ligonius. Galima manyti, jų dėka Kražiuose išpopuliarėjo ir Šv. Roko kultas, nes šiandien Kražiai yra itin garsūs Šv. Roko atlaidais. XVIII a. Kražiuose taip pat įkurdintos kelios seserys marijavitės, kurios rūpinosi našlaitėmis ir neturtingomis mergaitėmis, stengėsi jas atversti į katalikų tikėjimą, taip pat krikštui rengė žydų kilmės mergaites. Šiandien, buvusio seserų marijavičių vienuolyno ir bažnyčios vietoje, yra senosios Kražių kapinės.

XX a. 4 deš. Kražiuose, senelių namuose ir darželyje, pastoviai dirbo tryskotrynietės, o vasaromis papildomai atvykdavo dar kelios seserys katekizuoti vaikus ir juos paruošti pirmosios Išpažinties bei Komunijos sakramentams. Pirmą kartą žydų bendruomenė Kražiuose paminėta XV a., o jau XX a. 4 dešimtmetyje pusė Kražių gyventojų sudarėžydai. Kražiuose veikė Žydų liaudies bankas, ješiva, chederis, žydų biblioteka, pradinė mokykla, choras ir dramos būrelis. Veikė dvi, savo architektūra ir dydžiu iš kitų išsiskiriančios sinagogos (žieminė ir vasarinė).

Šalia Kražių, Linkaučių kaime, stovi koplyčia, kurioje XVII a. antroje pusėje buvo planuota įkurdinti Šv. Norberto ordino seseris ir įkurti vienuolyną. Deja, idėja liko neįgyvendinta ir šiandien mūrinė Linkaučių koplyčia nenaudojama.

XX a. pradžioje Kražiuose veikė ir laisvamanių etinės kultūros draugijos skyrius, kurio nariai dažniausiai rengdavo gegužines Medžiokalnyje, ten grodavo pučiamųjų orkestras, kalbas sakydavo svečiai iš Kauno, kurių metu buvo keliamos kunigų ydos, niekinamos bažnyčios skelbiamos tiesos.

Šiandien jėzuitų veiklą mena vienintelis iš viso komplekso išlikęs pastatas, kuriame įsikūręs Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centras. Vienuolių rokitų palikimas Kražiuose – Šv. Roko atlaidai. Benediktinių atminimą įamžino išlikusi Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, kurioje šiandien meldžiasi vietos katalikų bendruomenė. Šiuo metu Kražių apylinkėse aktyviai veikia dvi naujos religinės bendruomenės – budistų bendruomenė „Deimantinio Kelio budizmo Karma Kagju tradicija“ ir Naujosios Gokulos Krišnos Sąmonės religinė bendruomenė.