Europos Komisija pritarė pirmajam Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano pakeitimui

Europos Komisija (EK) patvirtinto pirmąjį Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano pakeitimą. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pakeitimą inicijavo įvertinusi ūkininkų ir kitų paramos gavėjų poreikius, reaguojant į sudėtingą pieno sektoriaus rinkos padėtį ir į naują ekonominę situaciją, susiklosčiusią dėl karo Ukrainoje, siekiant apsirūpinimo maistu saugumo ir sektoriaus ilgalaikio atsparumo užtikrinimo.

Keitimai reikalingi ir tam, kad būtų galima užtikrinti sklandų ir tinkamą paramos sąlygų, intervencinių priemonių taikymą ir veiksmingą Strateginio plano įgyvendinimą, pasiekiant  nustatytus rodiklius ir tikslus.

ŽŪM šiemet birželio 23 d. EK pateikė derinti pirmąjį Strateginio plano keitimą. Keitimai buvo derinami konsultuojantis su visomis suinteresuotomis šalimis, socialiniais partneriais, visuomene. Strateginio plano keitimų priežastys ir pagrindimai buvo pateikti svarstyti ir tvirtinti Strateginio plano įgyvendinimo stebėsenos komitetui, kuris jiems pritarė.

Europos Komisija pritarė daugumai ŽŪM pasiūlytų pakeitimų

Į Strateginį planą Lietuva įtraukė papildomų priemonių ekonominių tikslų srityje. Siekiant apsirūpinimo maistu saugumo ir sektoriaus ilgalaikio atsparumo užtikrinimo, reaguojant į pieno krizę ir skatinant kooperaciją, peržiūrėtas susietosios pajamų paramos teikimas  pieninių veislių karvių ir baltyminių augalų augintojams.

Strateginio plano pakeitimu numatytas sojos, kaip vieno iš pagrindinio pašarinio pasėlio, įtraukimas į baltyminių augalų sąrašą, tinkantį susietajai paramai gauti nuo 2024 metų. Baltyminiai augalai yra svarbi pašarų gamybos sektoriaus tiekimo grandinės dalis, o soja pašarų gamyboje – vienas iš pagrindinių baltyminių augalų. Tačiau stebimas žymus apsirūpinimo augaliniais baltymais deficitas tiek šalies, tiek ES lygiu. Tikslingas paramos teikimas paskatintų konkurencingesnės nacionalinės žaliavų bazės, skirtos pašarų gamybai, kūrimą ir taip padėtų sumažinti netikrumą dėl apsirūpinimo augaliniais baltymais.

Intervencinėje priemonėje „Susietoji pajamų parama pieninių veislių karvių augintojams (laikytojams)“ numatyta galimybė valdų valdytojams, kurie yra pripažintų kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariai, skirti nustatyto dydžio susietosios paramos išmokos priedą už pieninę karvę, bet ne daugiau kaip už 150 pieninių karvių. Pripažintų kooperatinių bendrovių nariams mokamas priedas už jų laikomas pienines karves turėtų paskatinti ūkius sparčiau jungtis į kooperatines bendroves, o tai itin aktualu Lietuvai dėl labai mažo vidutinio pieno ūkio dydžio, lemiančio nedidelį efektyvumą, nepakankamą pieno kokybę, didesnes gamybos sąnaudas, didelius surinkimo kaštus bei mažas supirkimo kainas, kas savo ruožtu didina ūkių nuostolius.

Keičiamas ir „aktyvaus ūkininko“ sąvokos taikymas. Nuo 2024 m. visi ūkio subjektai, kurie už 2023 m. gavo ne daugiau kaip 2 tūkst. Eur tiesioginių išmokų, bus automatiškai laikomi „aktyviais ūkininkais“. Tokią išimtį smulkesniems ūkiams numato ES reglamentas. Gavusieji daugiau kaip 2 tūkst. Eur tiesioginių išmokų turės atitikti Strateginiame plane nurodytus „aktyvaus ūkininko“ kriterijus (bent 1 iš 7 kriterijų).  

Pakeistame plane  dėmesys skiriamas ir klimato bei aplinkos tikslams – numatyti tam tikri palengvinimai ekologinėse sistemose, aplinkosaugos ir klimato srities kaimo plėtros intervencinėse priemonėse.

Dalyvaujantiems  veikloje „Tarpiniai pasėliai“ ir pasirinkusiems auginti tarpinius pasėlius per žiemą, nustatyti palankesni sėjos ir tarpinių pasėlių per žiemą išlaikymo terminai (pasėti ne iki rugsėjo 1 d., bet iki rugsėjo 15 d.; išlaikyti dirvoje ne iki kitų metų kovo 1 d., bet iki kovo 15 d.), sudarytos galimybės nustatyti platesnį šių augalų sąrašą. Dalyvaujantiems veikloje „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ bei dalyvaujantiems ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veikloje „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ nustatyti palankesni šienavimo terminai, kurie suvienodinti su šienavimo terminais tiesioginėms išmokoms gauti (iš rugpjūčio 1 d. keičiama į rugsėjo 1 d.). Svarbu, kad dalyvaujantys veikloje „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ ir pasirinkę šienavimą kaip pievų (šlapynių) priežiūros būdą, neprivalės turėti ūkinių gyvūnų.  Ekologinės sistemos „Gyvūnų gerovė“ veikloje „Parama už 20 proc. didesnio laikymo ploto užtikrinimą penimoms kiaulėms“ patikslintos nuostatos dėl minimalaus ploto. Pažymėtina, kad baigtiniu gyvuoju kiaulės svoriu neturėtų būti 120 kg, todėl keitimu nustatyta, kad Strateginiame plane yra išskiriamos 4 kiaulių grupės: 30-50 kg; 50-85 kg; 85-110 kg; virš 110 kg. 

Dalyvaujantys intervencinėje priemonėje „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ galės pretenduoti į kompensacines išmokas ne tik už daugiametes pievas, bet ir už pievas iki 5 metų. 

Tikslinami ir kiti bendrieji apibrėžimai. Iš apibrėžimo ,,ariamoji žemė“ išbraukiami pievas apibūdinantys kodai (GPŽ, GPA), kurie yra kintantys ir tvirtinami žemės ūkio ministro įsakymu, taip pat ,,trumpos rotacijos želdiniai“ – numatyta galimybė taikyti nacionalinių teisės aktų nuostatas, nustatančias kitokį atstumą tarp medžių bei jų kirtimo laikotarpį, nei nustatytą maksimalų 5 m atstumą tarp medžių ir ne retesnį kaip 8 m. kirtimo laikotarpį.

Sulaukta EK teigiamo atsakymo dėl daugiamečių pievų ir kitų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartų

Siekiant tinkamai pasiruošti naujojo GAAB 1 „Daugiamečių ganyklų arba pievų išlaikymas“ įgyvendinimui ir kuo tiksliau nustatyti referencinį 2018 m. rodiklį, atlikta pakartotinė daugiamečių pievų nustatymo analizė, pasitelkiant naujausius  duomenis ir įrankius. Pasinaudojant nustatytomis žemėnaudomis, palydoviniais vaizdais, įvertinus ekologinių ūkių plotus, kurie tapo netinkami paramai, bet vis tiek yra daugiametė pieva (namų valda, patikslinti referenciniai rodikliai.

2018 m. referencinis daugiamečių pievų rodiklis sumažėja nuo 25,83 proc. (746 079 ha) iki 23,77 proc. (686 725,99 ha). Kadangi EK patvirtino šį keitimą, atstatytinų daugiamečių pievų plotas bus žymiai mažesnis – preliminariai atstatytinų pievų plotas sumažės iki 110 tūkst. ha.

GAAB 5 ir GAAB 6 pakeitimai, kuriais aplinkosauginio įsipareigojimo laikotarpis pailginamas 15 dienų, užtikrins dar geresnę dirvožemio apsaugą nuo erozijos ir netiesiogiai prisidės prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Siekiant išvengti atvejų, kuomet pareiškėjams dėl meteorologinių sąlygų gali kilti sunkumų apsėti juodojo pūdymo plotus laiku, suderintas GAAB 6 pakeitimas, kuriuo apsėjimo data vėlinama vienu mėnesiu.  GAAB 8 standarto keitimu, siekiant suteikti kuo platesnes galimybes pareiškėjams įgyvendinti su bioįvairovės apsauga susijusius reikalavimus, plečiamas kraštovaizdžio elementų sąrašas įtraukiant dar vieną bioįvairovei svarbų elementą – melioracijos griovių šlaitus. Prižiūrint griovius būtų prisidedama prie bendrojo kraštovaizdžio tvarkymo, be to, tai yra vienas iš būdų išsaugoti bioįvairovę. Dar vienas GAAB 8 pakeitimas, kuriuo yra patikslinamas kraštovaizdžio elemento pavadinimas: „Miškeliai, ariamoje žemėje įsiterpę medžių ir krūmų grupės, žolinė danga, želdynai ir (ar) želdiniai (įskaitant apleistas sodybvietes ar apleistus ūkinius pastatus, kurie nėra vyraujantys, tačiau galintys teikti prieglobstį faunai ir naudą biologinei įvairovei taip prisidedant prie GAAB 8 tikslo”.

Strateginio plano pakeitimais numatytos priemonės palengvins sąlygas gauti paramą  ūkininkams

Papildomomis priemonėmis ir pakeitimais siekiama palengvinti sąlygas paramai gauti, supaprastinti tam tikrus reguliacinius procesus. Taip pat sumažinta administracinė našta, kad priemonės būtų kuo palankesnės ūkininkams ir teiktų kuo didesnę naudą visuomenei.

Intervencinėje priemonėje ,,Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ atsisakoma reikalavimo detalizuoti mokymus, konsultacijas, o veiklas, susijusias su aplinkosauginiu tvarumu ir išteklių naudojimo efektyvumu, reikalaujama detalizuoti, tik jei jos aktualios verslo plano įgyvendinimui.

Investicinių kaimo plėtros intervencinių priemonių pakeitimais siekiama užtikrinti didesnį įvairių intervencinių priemonių nuoseklumą, supaprastinti tam tikrus procesus, gerinti, suvienodinti (panašiose priemonėse) bendras paramos teikimo sąlygas, sumažinti galutiniams paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą.

Intervencinėse priemonėse ,,Investicijos į žemės ūkio valdas“, ,,Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“, ,,Labai smulkių ūkių plėtra“ netinkamų finansuoti išlaidų sąraše išgryninta transporto priemonės apibrėžtis ir patikslinta, kad netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstamas transporto priemonių, išskyrus žemės ūkio techniką ir transporto priemones žemės ūkio produktų gabenimui, įsigijimas. Be to, intervencinėje priemonėje „Labai smulkių ūkių plėtra“ atsisakyta reikalavimo pateikti verslo planą kaip atskirą dokumentą –  jis bus integruojamas į paramos paraiškos formą.

Atlikus pakeitimus intervencinėse priemonėse ,,Parodomieji projektai ir informavimo veikla“ ir ,,Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“ taip pat bus mažinama administracinė našta pareiškėjams ir administruojančioms institucijoms, taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus, kas padės efektyviau įgyvendinti intervencines priemones.

EK nepritaria ambicijų mažinimui aplinkosaugos srityje

Teigiamas derybų su EK rezultatas gautas dėl daugumos ŽŪM inicijuotų keitimų. Visgi EK atmetė Lietuvos prašymą koreguoti plane esančius šalies tikslus, susijusius su klimatu ir aplinka, nes šiuos keitimus įvertino kaip galinčius mažinti aplinkosauginę ambiciją: nepritarė siūlymams dėl GAAB 5 standarto „Žemės dirbimo valdymas siekiant sumažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją, be kita ko, atsižvelgiant į šlaito nuolydį“ , 7 standarto „Sėjomaina ariamojoje žemėje, išskyrus vandenyje auginamus pasėlius“, naujos priemonės „Melioracijos griovių tvarkymas“ priskyrimo „žaliosioms priemonėms“.  

ŽŪM siūlė tęsti išimties taikymą dėl GAAB 5 pažeidimų nefiksavimo, kai pažeidimo plotas mažesnis nei 10 proc. lauko ploto, bet ne daugiau nei 1 ha. Deja, bet EK griežtai nepritarė tokios išimties taikymui naujuoju paramos laikotarpiu.

Taip pat buvo atmestas Lietuvos siūlymas įtraukti atsėliavimo galimybę (dvejus metus iš eilės auginamas tas pats pasėlis toje pačioje vietoje) ne didesnėje nei 60 proc. ariamosios žemės ploto teritorijoje įgyvendinant GAAB 7 reikalavimą. Todėl ūkininkams ir toliau reikės laikytis augalų kaitos reikalavimo visame plote.

Komisija nepalankiai įvertino siūlymą naują priemonę „Melioracijos griovių tvarkymas” priskirti aplinkosauginėms priemonėms. Ji nurodė, kad įtraukimo priežastys yra nepagrįstos, ir konstatavo, kad tai konkurencingumą didinanti gamybinė investicija, neturinti reikšmingos įtakos aplinkosaugai.

ŽŪM toliau tęsia derybas su Europos Komisija

Ministerija ir toliau tobulina Strateginį planą ir, įvertinusi pasėlių deklaravimo rezultatus, rengia antrąjį jo keitimą. Kartu su socialiniais partneriais ir mokslininkais ekspertų grupėje jau aptartos pagrindinės spręstinos sritys: daugiamečių pievų atkūrimo poreikis, ekologinio ūkininkavimo paramos sistemos peržiūra, kraštovaizdžio elementų populiarinimas ir kompleksinės ekologinės sistemos gamybinių veiklų tobulinimas.

Dėl Strateginio plano korekcijų šiuo metu vyksta diskusijos su socialiniais partneriais ir neformalus derinimas su EK. Planuojama, kad šiuo metu rengiamas antrasis Strateginio plano pakeitimas EK bus pateiktas 2024 m. pradžioje.

Su patvirtintu pirmuoju Strateginio plano pakeitimu galite susipažinti čia.