Etninės kultūros ugdymas Šiaulių „Dermės“ mokykloje

Šiaulių „Dermės“ mokykla kryptingai plėtoja etninės kultūros ugdymą, jungdama formalųjį ir neformalųjį švietimą. Mokinių susidomėjimas etniniu kultūros paveldu – svarbi jos ugdymo strategijos dalis.

Etnokultūros erdvės ir veiklos

Etninės kultūros pažinimas mokykloje prasidėjo 2007 m., kai buvo vykdomi projektai, organizuojamos parodos ir kalendorinės šventės. Laikui bėgant atsirado ir sisteminga veikla – 2011 m. įkurta studija „Saulės klėtis“ bei būrelis „Gaspadoriukai“. Studijos tikslas – didinti mokinių ir pedagogų motyvaciją pažinti tautinę kultūrą, ugdyti pilietiškumą ir bendruomeniškumą. Juose vyksta pažintinės, kūrybinės, praktinės veiklos, kultūros edukacijos, bendradarbiavimas su etninės kultūros specialistais.

Mokykloje veikia gyvas etninės kultūros muziejus, kuriame eksponuojami mokinių ir bendruomenės dovanoti paveldo daiktai. Visuose renginiuose – nuo adventinių vakarojimų iki Užgavėnių, Velykų, Jurginių ar rudens švenčių – mokiniai aktyviai dalyvauja: dainuoja, šoka, gamina kaukes, rengia parodas, dalyvauja edukacijose. Tokios veiklos stiprina kalbinius, kūrybinius, komunikacinius įgūdžius ir pasitikėjimą savimi.

Formalus ugdymas: etnokultūra klasėse

Nuo 2024–2025 mokslo metų 5–8 klasėse Šiaulių „Dermės“ mokykloje dėstoma etninė kultūra. Jį moko mokytojos metodininkės Jovita Lubienė ir Jūratė Sruogytė. Pamokų turinys – patyriminis: kalendorinės šventės, tautosakos kūriniai, simboliai, praktinės užduotys, improvizacija.

Taigi etnokultūra integruota į mokyklos pamokų sistemą – ne tik vyksta neformaliose veiklose, bet jau ir formaliajame ugdyme.

Įtaka ir perspektyvos

Mokinių įsitraukimas į etnokultūros veiklas rodo didelį susidomėjimą – jie jaučia ryšį su kultūrine tradicija, aktyviai dalyvauja mokyklos gyvenime. Dėmesys tiek formaliosioms pamokoms, tiek neformaliosioms iniciatyvoms leidžia kurti darnų ir tęstinį ugdymo procesą.

Artimiausiu metu mokykla planuoja parengti specialias metodines priemones mokiniams su kalbos ir komunikacijos poreikiais, didinti mokinių tėvų įsitraukimą, bendradarbiauti su kitomis švietimo institucijomis ir skelbti gerąją patirtį. Etninės kultūros integracija rodo, kad tautinės savimonės formavimas gali tapti svarbia ugdymo dalimi šiandienos mokykloje.

Rengėja ir nuotraukų autorė auklėtoja metodininkė, mokytoja Jūratė Sruogytė