Esate gurmanas ar ne, parodo net tai, kokį vandenį geriate

Kodėl vieni žmonės yra gurmanai, o kiti renkasi tik įprasto skonio maistą ir gėrimus? Kodėl vieni mėgsta valgyti aštriai, kiti nenori prisiliesti prie garstyčių ar česnako? Tam įtakos turi daugybė veiksnių, tokių kaip genetika, šeimos, kurioje augote, įpročiai, charakteris, emociniai įvykiai, branda, sveikata ar vertybės, sako biomedicinos mokslų daktaras, sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Artūras Sujeta.

„Visi žinome įprastą skonių klasifikavimą į saldų, sūrų, rūgštų, kartų ir umami, t.y. pikantišką, tačiau kiekvienas žmogus šiuos skonius gali justi labai skirtingai. Pavyzdžiui, žmogus turi apie 25 skirtingus kartaus skonio genus, tad jautrumas šiam skoniui gali pasireikšti gana skirtingai – vienas žmogus gali labai mėgti greipfruto kartumą, kiti jo nekęsti. Tačiau lavinant skonį galima nuslopinti įgimtą kartumo nemėgimą – tai, kas užkoduota mūsų genuose. Tad jei anksčiau nemėgote kartaus šokolado, kavos ar greipfrutų sulčių, vėliau tai galite natūraliai pamėgti“, – pastebi dr. A. Sujeta.

Pasak jo, mitybos įpročiai nuolat vystosi kartu su žmogaus charakterio raida, emociniais įvykiais žmogaus gyvenime, branda, vertybėmis, pavyzdžiui, maisto pasirinkimu dėl poveikio aplinkai ar sveikatai.

Ar esate gurmanas, parodo liežuvis

Tai, ar gebate aiškiai, ryškiai pajusti maisto skonį ir poskonius, mitybos specialisto teigimu, taip pat yra susijęs su genetika – kiek skonio receptorių ant jūsų liežuvio yra. Tikri maisto gurmanai turi daugiausiai skonio receptorių, dažnai jie labai mėgsta arba nemėgsta tam tikrų maisto produktų. Aštrus maistas jiems gali pasirodyti per stiprus, užgožiantis poskonius. Jų priešingybės yra dažniausiai visiškai naujų patiekalų nemėgstantys degustuoti žmonės, kurie turi mažiausiai skonio receptorių, užtat jie nevengia aštraus ar sūraus maisto, nes kiti jiems gali atrodyti per švelnaus skonio. Tarp šių priešingų polių yra visi kiti, kurie nevengia išbandyti naujus skonius, taip pat turi daug mėgstamų maisto produktų ir patiekalų.

Taip pat, pasak dr. A. Sujetos, kad įvairūs mitybos aspektai gali koreliuoti ir su žmogaus asmenybės bruožais. Pavyzdžiui, ekstravertai labiau nei intravertai gali norėti daugiau pojūčių iš maisto, atviresniems žmonėms reikia įvairovės, tad jie gali norėti išbandyti daugiau naujų patiekalų ir gėrimų, netgi eksperimentuoti su tuo, kas anksčiau nepatiko. Tuo tarpu neurotiški žmonės nėra patys drąsiausi maisto degustuotojai.

„Reikia nepamiršti, kad kaip kad galime lavinti skonius, taip galime juos ir atbukinti – tam įtakos turi žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas, alkoholio ar didelio kofeino kiekio vartojimas. Taip pat poskonių pajautimą slopina aštraus, sūraus maisto vartojimas“, – pastebi mitybos specialistas.

Vandens skonis – labai įvairus

Kiekvienas vanduo turi savitą skonį, o dar tiksliau – nėra identiško natūralaus mineralinio vandens. Skonio savybes vandeniui suteikia jame ištirpę natūralūs mineralai, jų kiekis ir derinys.

Vandenyje randama įvairių mineralų, pvz. kalcio, magnio, natrio, sulfatų, hidrokarbonatų, chloridų, jodo ir kitų. Teigiama, kad ne visus šiuos mineralus gali lengvai atpažinti liežuvio skonio receptoriai, tačiau pajautimui daugiausia įtakos turi magnis, natris bei kalcis, o jei dideli kiekiai, tai prisideda prie skonio chloridai, sulfatai bei biokarbonatai. Kartais žmonės mano, kad natūralus vandenyje esantis jodas gali neskaniai paveikti vandenį, tačiau tai yra mitas, jodo kiekis vandenyje yra skaičiuojamas mikro gramais, tai labai reikšmingas kiekis mūsų organizmui, tačiau skonio ar kvapo receptoriai šio kiekio pajausti negali ir tam įtakos neturi. Todėl vanduo, turintis jodo neturės specifinio skonio ar kvapo, atsižvelgti reikia į kitus mikroelementus, esančius tame vandenyje, ir pagal tai bus galima spręsti apie vandens skonį. Kalcis suteikia sprangumo jausmą, didelis kiekis natrio – sūrumą, tačiau iki 20 mg natrio vandeniui suteiks minkštumo ir glotnumo pojūtį, magnis turi kartumo bei saldumo pojūtį. Visų šių mineralų mišinys padaro vandenį unikaliu, ir tik gurmanai ar vandens someljė gali identifikuoti mineralus, nusakyti jų koncentracijos dydį bei įvardinti dominuojantį.

Be to, net ir vandens skonis yra juntamas subjektyviai – tam, kokį vandens skonį jaučia žmogus, įtakos turi ne tik vandens šaltinis, bet ir paties žmogaus genetika bei skonių lavinimas. Tas pats vanduo vienam žmogui gali būti labai skanus, o kitam – visiškai ne. Rekomenduojama kasdieniam vartojimui atsirinkti sau skanų vandenį.

Aleksandra Armoškaitė