EP plenarinėje sesijoje – žmogaus teisių politikos įvertinimas

Dėl ortodoksų Velykų viena diena vėliau nei įprasta startavusios EP plenarinės sesijos darbotvarkėje – žmogaus teisių padėties pasaulyje ir ES politikos šioje srityje aptarimas, derybų su Armėnija bei Azerbaidžanu dėl asociacijos sutarties progreso įvertinimas, sprendimas dėl ES oro keleivių asmens duomenų (PNR) perdavimo JAV, EK komisaro Algirdo Šemetos siūloma energetikos produktų mokesčių reforma ir kiti klausimai.

Į plenarinę sesiją antradienį susirinkę Europos Parlamento nariai bei EP pirmininkas Martin Schulz pasveikino 12 naujų kolegų stebėtojų iš Kroatijos. Tai dalis pasirengimo numatomai šalies narystei ES 2013 m. viduryje. Kol kas Kroatijos stebėtojai galės dalyvauti Europos Parlamento komitetų ir politinių grupių veikloje, išreikšti savo poziciją pasisakymais, tačiau neturės teisės balsuoti ar pretenduoti į politines EP pozicijas.

Įvertinta ES žmogaus teisių politika

Trečiadienį EP nariai didele balsų dauguma patvirtino metinį pranešimą apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje ir ES politiką šioje srityje 2010 m., kurio pagrindiniu rengėju šiais metais buvo Europos socialistų frakcijos (S&D) atstovas britas Richard Howitt. Leonidas Donskis, kaip ir praėjusiais metais, rengiant svarbiausią EP dokumentą žmogaus teisių srityje atstovavo EP liberalus – buvo Liberalų ir demokratų frakcijos „Už Europą“ (ALDE) frakcijos šešėlinis pranešėjas. Tai reiškia, kad jam teko pareiga bei atsakomybė ne tik teikti pasiūlymus bei pakeitimus dokumento tekstui, bet ir derybose tarp įvairių EP frakcijų siekti, kad rengiamame dokumente būtų tinkamai atspindėta Europos liberalų pozicija. Leonidas Donskis R. Howitt parengtam pradiniam dokumento tekstui asmeniškai arba drauge su kolegomis iš ALDE frakcijos pateikė daugiau nei dvi dešimtis pakeitimų, dauguma kurių buvo įtraukti į balsavimui plenarinėje sesijoje pateikiamą dokumento projektą.

Kalbėdamas antradienį surengtose diskusijose dėl šio dokumento L. Donskis pasidžiaugė, kad EP frakcijos randa sutarimą dėl pačių ryškiausių žmogaus teisių pažeidimų pasaulyje: mirties bausmės, žudymų, kankinimų, saviraiškos, religijos laisvės pažeidimų, homoseksualių asmenų persekiojimo.

„Tačiau ateities iššūkis slypi mūsų sugebėjime identifikuoti bei kovoti su ne tokiais akivaizdžiais, ne taip aiškiai apibrėžtais, net subtiliais žmogaus teisių pažeidimais: tokiais kaip selektyvus teisingumas, politizuoti teismai, užslėpta korupcija, neteisėtas sekimas, piktnaudžiavimas psichiatrija, vyriausybių vykdomos kampanijos prieš disidentus bei žmogaus teisių gynėjus“, – tolimesnius ES politikos žmogaus teisių srityje uždavinius savo kalboje akcentavo Leonidas Donskis. Šioms L. Donskio mintims savo komentaruose pritarė ir EP posėdyje viešėjusi ir su europarlamentarais žmogaus teisių padėtį aptarusi ES Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalų ir saugumo klausimams Catherine Ashton.

EP liberalai teigiamai vertina tai, kad trečiadienį priimtame dokumente skiriamas pakankamas dėmesys internetui bei naujosioms komunikacijos priemonės. Jų iniciatyva į pranešimą įtraukti punktai, siekiantys užtikrinti, kad šie nauji kanalai būtų maksimaliai apsaugoti nuo autoritarinių režimų kontrolės ir jais galėtų kuo plačiau naudotis žmogaus teisių gynėjai trečiosiose šalyse. Pavyzdžiui, ES kompanijos, teikiančios interneto bei informacinių technologijų paslaugas, raginamos atkreipti dėmesį į tas valstybes, kurių jėgos institucijos nevengia kontroliuoti pilietinės visuomenės, apribodamos jos galimybes naudotis naujosiomis technologijomis, bei nebendradarbiauti su tokių šalių vyriausybėmis. 

Sveikintina ir tai, kad dokumento tekste nevyriausybines žmogaus teisių organizacijas skatinama traktuoti kaip lygiavertes partneres, raginama žmogaus teisėms skirti lygiavertę vietą ES užsienio politikos darbotvarkėje, nustatyti konkrečius sankcijų mechanizmus žmogaus teises pažeidžiančioms šalims, į dokumento tekstą grąžinti punktai dėl homoseksualų teisių apsaugos bei reprodukcinės sveikatos. Taip pat į galutinį pranešimo tekstą vėl įtrauktas punktas, kuriame EP apgailestauja, kad kurios ES šalys nesugebėjo visapusiškai ištirti prielaidų dėl jų pagalbos JAV CŽV neteisėtai gabenant ir kalinant terorizmu įtariamus asmenis, bei ragina ES institucijas reikalauti iš ES narių visapusiškų ir atvirų tyrimų šiuo klausimu.

Tačiau, nepaisant liberalų pasipriešinimo, į metinį pranešimą įtraukti punktai, skiriantys išskirtinį dėmesį krikščionių religinių mažumų padėčiai pasaulyje, tuo tarpu mažiau akcentuojant kitas religines mažumas bei religijos laisvę apskritai; taip pat keli punktai, išreiškiantys susirūpinimą dėl pavienių žmogaus teisių pažeidimų atskirose valstybėse ar regionuose, įvykusių ne aptariamu 2010-ųjų metų laikotarpiu, o šiais metais.

Armėnija ir Azerbaidžanas – derybų dėl asociacijos sutarties pusiaukelėje

Šioje plenarinėje sesijoje EP balsavo ir dar dėl vieno dokumento, prie kurio rengimo kaip savo frakcijos ALDE šešėlinis pranešėjas prisidėjo Leonidas Donskis. Įpusėjus deryboms tarp ES ir Armėnijos bei ES ir Azerbaidžano dėl asociacijos sutarčių Europos Parlamentas parengė ir trečiadienį plenarinėje sesijoje patvirtino savo rekomendacijas ES Tarybai, Europos Komisijai bei Europos išorės veiksmų tarnybai. Dokumente Europos Parlamento nariai įvertino derybų eigą bei akcentavo sritis bei klausimus, į  kurias derėtų atkreipti daugiau dėmesio. Leonidas Donskis dirbo rengiant EP nuomonę dėl ES ir Armėnijos derybų, o pagrindinė pranešėja EP nuomonei dėl ES ir Azerbaidžano derybų buvo L. Donskio frakcijos kolegė suomė Anneli Jäätteenmäki.

Teikdamas savo pasiūlymus EP pozicijos dėl Armėnijos tekstui L. Donskis siekė atkreipti dėmesį į tas šios šalies ypatybes ir problemas, kurios ES narėms dažnai atrodo seniai išspręstos – pavyzdžiui, rinkos konkurencingumo užtikrinimas ES jau seniai yra kasdienybė, tuo tarpu Armėnijoje vis dar susiduriama su trukdžiais. Savo pateiktuose pasiūlymuose, kurie įtraukti į trečiadienį priimto dokumento tekstą, Leonidas Donskis taip pat akcentavo pilietinės visuomenės stiprinimo, korupcijos teismų ir teisėtvarkos sistemoje mažinimo būtinybę, pabrėžė, kad Armėnija iki šiol nėra ratifikavusi Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Romos statuto, nors ES siekia, kad visos jos partnerės jį ratifikuotų. Leonidas Donskis taip pat mano, kad į ES ir Armėnijos derybų dėl asociacijos sutarties eigą turi būti labiau įtraukti tiek Armėnijos nacionalinis parlamentas, tiek Europos Parlamentas – derybų šalių piliečių demokratiškai išrinktos asamblėjos.